Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Superbangos
Superbangos, gigantiškos bangos arba bangos žudikės - tokios itin didelės bangos, kurios kartais gali susidaryti didesnėse jūrose ar, dažniau, vandenynuose. Su superbangomis siejamos kai kurios iki šiol nepaaiškinamos didelės katastrofos, kai netikėtai žūdavo itin dideli, bet kokioms audroms atsparūs laivai ar kažkur pražūdavo visi nedidelių salų gyventojai. Su šiomis bangomis neretai siejamos ir Bermudų trikampio katastrofos.
Ilgą laiką daugelis mokslininkų gigantiškas bangas laikė gražiu jūreivių pasakojimu, tiesiog visokių istorijų apie dideles audras ir bangas pagražinimu. Nors ir ką jūreiviai ar laivų kapitonai pasakodavo, visiškai griežtų mokslinių įrodymų apie tokių bangų egzistavimą nebuvo. Šimtus metų egzistavo nebent žodiniai jūreivių pasakojimai apie tai, kad šie matę kokio nors neįtikėtino didumo bangas, aukštesnes, nei laivų stiebai.
Nors būdavo atvejų, kai bangos pasiekdavo aukštų švyturių viršutinius aukštus, t.y., keliadešimt metrų aukštį, tai visvien būdavo nurašoma vėjo gūsiams ar dar kam nors.
Vienas iš pirmų atvejų, kai fiksuota superbanga - tai Esso Languedoc supertanklaivio atvejis 1980 metais. Tanklaivis plaukė iš Durbano PAR, kai kapitono padėjėjas Philippe Lijour nufotografavo bangą, kuri užliejo supertanklaivio denį. Bangos aukštis buvo maždaug kaip 8 aukštų namo, t.y., apie 25 metrus. Fotografuojant bangą, toje vietovėje banguotumas tesiekė maždaug 5-10 metrų, t.y., buvo nors ir nemažas, bet ne toksai, kad galėtų iš kažkur atsirasti tokia superbanga.
Iki tol įvairūs jūrų architektai, laivų statytojai ir panašūs inžinieriai darydavo prielaidą, kad ribinis bangos aukštis gali būti apie 15 metrų ir aukštesnių bangų tiesiog nebūna ir būti negali, o jei ir atsiranda, tai tik kartą per 10 tūkstančių metų ir panašiai. Bet kai atsirado šita nuotrauka, o vėliau ir palydoviniai tyrimai, paaiškėjo, kad superbangos gali būti net ne šimtus, o tūkstančius ar netgi milijonus kartų dažnesnis reiškinys, negu manyta iki tolei.
Pirmą kartą su visiškai patikimais įrodymais superbangos buvo užfiksuotos norvegų Draupner dujų platformoje, esančioje Šiaurės jūroje, tiktai 1995 metais. Platforma buvo įrengta stabiliai, jos tikslus aukštis ir išmatavimai buvo žinomi, o joje buvo didelis kiekis patikimų ir tikslių daviklių, leidžiančių nustatyti bangų aukštį. 1995 metų sausio 1 dieną šioje plaftofmoje buvo užfiksuota užribinio dydžio banga, kuri buvo 18,5 metrų aukščio virš normalaus jūros lygio, o bangos amplitudė (skirtumas tarp žemiausio ir aukščiausio taškų) buvo 25,6 metro. Taigi, banga buvo maždaug kaip 8 aukštų namas.
Kadangi įprastos teorijos tokio aukščio bangų paaiškinti negalėjo, mokslininkams teko pripažinti, kad gali susidaryti ir didesnės bangos, atsirandančios dėl to, kad kartais keletas skirtingų bangų gali tarpusavy susisumuoti ir virsti nauja, daug didesne banga.
Šiais laikais yra žinoma, kad kartais superbangos būna daugiau, kaip 30 metrų aukščio, o išimtiniais atvejais - netgi daugiau, kaip 40 metrų. Bene aukščiausi du bangų atvejai, kurie fiksuoti iki šiol, yra susiję su švyturiais. Tuo tarpu jūrose, iš laivų užfiksuoti atvejai būna mažesni. Per daug didelės bangos, su kuriomis susiduria laivai, arba būna neužfiksuojamos, nes laivai paskęsta, arba jei laivas ir nepaskęsta, nesigauna užfiksuoti tikro bangos aukščio, nes to padaryti tiesiog nesugeba laivo prietaisai.
Vienu atveju, 1861 metais Airijoje esančiam Eagle salos švyturiui buvo išmuštas langas, esantis 67 metrų aukštyje - švyturio bokšto aikštelė yra 26 metrų aukštyje, tačiau švyturio bokštas, savo ruožtu, yra pastatytas ant 40 metrų aukščio uolos. Ši 67 metrų aukščio banga yra kol kas aukščiausia dokumentuota banga, kuri yra žinoma mokslui. Tokia banga yra maždaug kaip 22 aukštų namas.
Kita didelio aukščio banga buvo fiksuota irgi Airijoje esančiame Fastnet švyturyje - jį 1985 metais pasiekė 48 metrų aukščio banga. Tai maždaug kaip 16 aukštų gyvenamasis namas.
Nors paprastai skaitoma, kad superbangos gali susidaryti tik vandenynuose, yra teorija, kad kartais mažesnės, bet panašiai susidarančios bangos gali kilti ir uždarose jūrose, netgi nedidelėse. Kartais ne itin didelėse jūrose ar įlankose tos bangos gali gautis netgi didesnės, nes tada gali rastis ir rezonansiniai bangavimo dažniai.
Pvz., Viduržemio jūroje fiksuotos bangos, kurių dydis siekė apie 8 metrus ar daugiau - viena tokio aukščio banga 2010 metais trenkėsi į didelį kelionių (kruizinį) laivą Louis Majesty, tuo metu plaukusį pro Marselį, Prancūziją. Banga išmušė 8 metrų aukštyje buvusį langą ir užmušė du vyrus. Laivas tikrai nebuvo mažas - 1350 keleivių ir 580 žmonių įgulos, tad šita banga tiesiog viršijo bet kokius įprastus atvejus.
Suomių tyrinėtojų kartą buvo fiksuotos dar didesnės bangos, kilusios Baltijos jūroje - apie 14 metrų bangos, t.y., maždaug kaip penkiaaukštė chruščiovkė. Pagal vieną iš spėjimų, kelto Estonia katastrofa irgi galėjo būti sukelta superbangos arba kelių superbangų serijos.
Taip pat vienas iš spėjimų yra, kad būtent superbanga sunaikino didžiausią visų laikų Lietuvos laivą - Linkuva. Bent jau tai atrodo gali būti vienintelis paaiškinimas, kuris pagrįstų tokią staigią tokio didelio laivo žūtį kartu su visa įgula. Prieš pat žūstant, laivo kapitonas spėjo per radiją pranešti, kad yra didelėje audroje, o bangų aukštis siekia apie 30-40 metrų.