Elektrit

Elektrit - viena iš didesių visos Europos radijo komponentų ir radijo imtuvų gamyklų, buvusi Vilniuje. Gamino radijo imtuvus, maitinimo blokus, stiprintuvus ir praktiškai visus imtuvų gamybai reikalingus radioelektronikos komponentus, įskaitant ir radijo lempas. Po II Pasaulinio karo sovietų išvogtos Elektrit gamyklos likučiai tapo pagrindu vienai iš didiausių Vilniaus radioelektronikos gamyklų - taip vadinamoms Petiorkėms.

Elektrit veikė nuo 1925 metų iki 1939, kai Vilniaus kraštą užgrobę sovietai visą gamyklą ėmė ir išsivogė, išveždami į Minską. Per prievartą buvo išvežti ir daugelis gamyklos specialistų, kurie buvo verčiami gamyklą atstatinėti Minske, o paskui didesne dalimi išsiųsti į tremtį Sibire ar išvis sušaudyti. Išvežta gamykla tapo pagrindu Minsko radijo gamyklai, kuri tapo viena iš didžiausių radioelektronikos gamyklų visoje SSRS. Patys masiškiausi visų laikų sovietiniai lempiniai radijo imtuvai "Minsk" išties buvo ne kas kita, kaip dar Tarpukariu sukurti Elektrit imtuvų modeliai.

Elektrit gamyklos istorija

Gamyklą 1925 metais įkūrė keli verslininkai - Samuel Chwoles, Hirsz Chwoles ir Nachman Lewin, kurią pavadino "Radiotechnikos bendrovė Elektrit". Įmonė nebuvo labai didelė ir pradžioje prekiavo importiniais radijo imtuvais, o taip pat juos ir taisė, ir instaliuodavo, pajungdami antenas ir įžeminimus, kad būtų geresnis radijo stočių priėmimas. Kadangi biznis ėjosi labai gerai, tai jau 1927 metais firma pradėjo gaminti savo pačios sukurtus imtuvus.

Kai 1928 metais Lenkija pastatė Vilniuje svo radijo stotį, tai transliacijų lygis labai pakilo ir staiga šoko ir imtuvų paklausa. Radijo imtuvų pardavimai pakilo tiek, kad firma jau nutarė pastatyti ir gamybos linijas, skirtas radijo komponentų gamybai - pradėjo daryti ir kondensatorius, transformatorius, garsiakalbius bei kitas dalis.

Jau 1934 firma nusipirko licencijas iš vienos geriausių pasaulio firmų Minerwa (Austrijos kompanija) aukštos klasės imtuvų gamybai. Tuo pačiu buvo atidaryta ir dar viena gamykla Vilniuje.

Apie 1936 metus Elektrit gamyklose dirbo 1100 darbuotojų, tai buvo pati didžiausia radioelektronikos gamykla visoje Lenkijoje. Gamykla turėjo ir dideles dirbtuves radijo imtuvų korpusams gaminti (anais laikais jie buvo gaminami iš medžio), ir nuosavą elektrinę, ir elektronikos laboratorijas. Surinkimas buvo vykdomas, naudojant 6 konvejerio linijas, per metus buvo gaminami 54 tūkstančiai radijo imtuvų, ir gamyba vis augo.

Tuo metu gamykla didžiąja dalimi apsirūpindavo ir elektronikos komponentais, kuriuos pasigamindavo pati. Tik 20% elementų buvo importiniai.

Nuo 1937 metų Elektrit gamykla sugebėjo atsiverti ir eksporto kanalus. Radijo imtuvai buvo nebrangūs, lyginant su Vakarų Europoje ar JAV gamintais, tad eksportas ėjosi visai gerai.

Gamykla žlugo tik kai Vilniaus kraštą užgrobė sovietai - šieji, prieš Vilniaus kraštą perduodami Lietuvai, išplėšė viską, ką tiktai gali. Gamykla buvo išvežta į Minską, Lietuvai atiteko tik gamyklos likučiai. Per II Pasaulinio karą gamyklą bandė atkurti vokiečiai, kurie ten vėl pradėjo įvairios įrangos gamybą, atvežė kažkiek naujų įrenginių, apmokė daug darbuotojų. Vėliau, kai Lietuvą vėl užgrobė sovietai, gamyklos pagrindu buvo įkurta didžiulė karinės elektronikos gamykla, vėliau žinoma kaip Petiorkės.