Gitara

Gitara - tai tokia brazdinimui skirta brazdylka, katra išgaunami muzikiniai garsai. Ja groti mokantys skirstomi būna į gitaristus ir gitarastus, o aplinkiniai paprastai tikisi, kad jei kas gitara moka groti, tai būtinai mokės ir dainuoti, kas išties yra netiesa. Išrasta gitara buvo matomai kažkur gal Ispanijoje, bet ilgainiui įgavo įvairių pavidalų, išpopuliarėjo ir dabar mėgstama įvairiose kitose pasaulio vietose.

Aišku, čia tuo pačiu dar ir amžinas klausimas - kokią gitarą rinktis pradedančiąjam?

Tarp geriausių gitarų firmų - matomai kokios nors Ibanez, Zemaitis, Gibson, Yamaha, Epiphone, Martin, Guild Guitars, Alvarez, Godin, Taylor, Larrivee, Takamine, Breedlove, Ovation, Seagull, Collings ir Fender, bet gal yra ir kitų. Pasirinkti ne visada lengva ir ne visada kaina ką nors parodo, bet patarti galim vieną - niekada nesirinkit rusiškos gitaros (išlikusios iš sovietmečio), net jei ir labai pigi bus, nes su tokia ne išmoksite groti, o tiktai atmoksite. Netgi pigiausia kiniška gitara, tekainuojanti keliasdešimt eurų, gros geriau už bet kokią rusišką, tačiau kai parduotuvėje galite nusipirkti kuo geriausią ibanezą ar fenderį už pusantro-du šimtu eurų, tai apie ką dar čia galime kalbėti?

Paprastai išskiriamos įvairios gitarų rūšys:

• Akustinė gitara
  • Klasikinė gitara
  • Elektroakustinė gitara
  • Archtopinė gitara
  • Gitarlėlė
• Elektrinė gitara
  • Bosinė gitara
  • Solinė gitara
  • Ritminė gitara
• Dvylikastygė gitara
• Ukulėlė (išties, griežtai žiūrint - ne gitara, bet atrodo panašiai)
• Havajietiška gitara
• Rezonatorinė gitara

Realiai gi kaip būna, tai kartais nesupaisysi, kur kokia gitara išties yra, nes ir akustinės gali turėti tokį pat garso nuėmiklį kaip ir elektrinės gitaros, ir visokių hibridinių gitarų rūšių būna, ir taip toliau.

Gal ir gražiai tos gitaros groja, tik kad pabandžius, paaiškėja, kad stygos pirštus pjausto, o pakol išmoksi grot, tai reikia mazolius užsiaugint, o tai niekas tiek vargt nenori...

Gitaros teorija ir natos

Štai čia paveiksliukyje matote visą tą gitaros natų magiją, užkoduotą matricoje iš susikirtimų tarp stygų ir metalinių skersinių (skirsnių slenkstelių). Kodėl yra tyčia pripainiota su ta B raide, pasakyti mes negalim - matyt šiaip tyčia tam, kad visvien būtų kažkas pripainiota. Dar čia turėkit omeny, kad grafike viskas tyčia apversta, kad atrodytų, kaip muzikantui žiūrint į gitarą nuo savęs, t.y., arčiau (apačioje) vaizduojamos storos, o toliau (viršuje) plonos stygos.

Kažkodėl kažkas tai sugalvojo, kad gitarų natas reikia užrašinėti ne kaip įprasta natomis, o raidėmis. Kad dar maža nepasirodytų, tai tas raides dar ir sukaitaliojo vietomis. Ir paskui dar pribūrė taip, kad gitara gautųsi kaip ir natų matrica, kurioje yra stulpeliai (stygos) ir eilutės (lados), kur

Taigi, įprasta notacija, kur būna Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Si, buvo pakeista į C, D, E, F, G, A, B. Taigi, čia gaunasi taip:

• A = La
• B = Si
• C = Do
• D = Re
• E = Mi
• F = Fa
• G = Sol

Tai kai gitara būna sutiuninta kaip E-A-D-G-B-E, tai stygos gaunasi kaip Mi, La, Re, Sol, Si, Mi. Tai kad maža nebūtų, tai kiekvieną ladą užspaudus, gaunama kita styga - tai čia jau nesumaišyta, taip kad vertikaliai žiūrint, stygos pagal užspaudimus duoda vėlgi krūvą kitų natų. Taip pat ir tą pačią natą gali duoti keliose vietose - dauguma atvejų, laisvos stygos natą galima gauti, užspaudus penktą ladą su gretima styga (išimtį sudaro B, kur reikia 4 ladą). Taip kad čia net ne šiaip sau matrica, o visiškai matematinė.

Žodžiu, grojimą čia reikia suprasti paprastai - kaip žaidimą, kaip įsiminti krūvą langelių iš didelės natų matricos, o paskui grojant, išsirinkinėti konkrečią vieną natą ar kelių natų kombinaciją. Kaip pvz., viena tiesioginė gudrybė yra ta, kad dažnas gitaros akordas gali būti sugrotas dviem būdais - paprastu būdu, ir paslinktu per vieną stygą viršun (link storesnių) ir per 5 į kairę. Išimtį sudarys B styga, kur reiks perslinkt ne per 5, o per 4 pozicijas.

Greičiausiai ši informacija jums niekuo nepadės, bet visvien gal pasirodys naudinga.

Gitaros konstrukcija

Gitara susideda iš kelių esminių dalių, kurių pagrindinės yra trys - tai gitaros kūnas, grifas ir stygos. Gitaros kūnas naudojamas kaip rezonatorius, grifas naudojamas stygų įtempimui ir grojimui, o na o stygos - tai ta dalis, kuri skleidžia garsą. Aišku, realiai tai tų dalių yra kiek daugiau.

Didžiausia gitaros dalis yra kūnas arba korupusas - jei tai akustinė gitara, tai jis tuščiaviduris, kad gautųsi rezonuojantis tūris. Kūnas atrodo paprastai, kol nesimato konstrukcijos, bet išties yra kiek sudėtingesnis, nei atrodo - jo priekinė dalis iš vidaus turi krūvą labai specialiai parinkto ilgio medinių lystelių, kurios veikia kaip tam tikrų konkrečių dažnių rezonatoriai. Tai dėl tos priežasties gitara gauna gan stiprų, garsų ir malonų skambėjimą. Rezonatorinėse gitarose vietoje to būna metaliniai rezonatoriai, o elektrinėms gitaroms rezonatorių nereikia - jų funkciją atlieka elektrinis stiprintuvas su grįžtamuoju ryšiu bei elektriniai dažnių filtrai.

Čia gitaros dalys, kaip jos vadinamos lietuviškai:

• Kūnas arba korpusas - ta pagrindinė, didžiausia dalis, turi nors ir nematomą, bet gana sudėtingą konstrukciją
• Grifas - ta lenta, palei kurią eina stygos, su šia dalimi grojama, prispaudžiant stygas ir taup gaunant gitaros akordus
• Grifo galva - viršutinė grifo dalis, prie kurios stygos tvirtinasi ir kur jos reguliuojasi
• Derinimo kaiščiai arba kuoliukai - tai tie sukami daiktai, kuriais reguliuojamas stygų įtempimas
• Slenkstelis - paprastai tiesiog metalinis, medinis ar plastmasinis pagaliukas, įspaustas po stygomis ten, kur sueina grifas su grifo galva
• Skirsniai arba fretos - tai kiek žemesni slenksteliai, skirti stygų prispaudimui
• Skylė arba akustinė anga - tiesiog skylė, bet gan standartinio dydžio
• Rozetė - tai nupaišytų papuošimų ratukas aplinkui skylę
• Apsauga - tai kietesn4s plastmasės, o kartais ir metalo gabalas, kuris saugo gitaros korpusą nuo subraižymo, grojant brauktuku
• Tiltelis - ta medinė lystelė, per kurią stygos netiesiogiai tvirtinamos prie gitaros korpuso
• Balnelis - ant tiltelio esantis antras slenkstelis, kuris nukreipia stygas

Kai kurių dalių pavadinimų kilmė labai sena, pvz., kaiščiai ne šiaip sau vadinami kaiščiais - senais laikais stygų tvirtinimas būdavo kitoks ir jokių ten mecahnikų nebūdavo - būdavo tiesiog apvalus medžio kuoliukas, turintis švelniai kūginį galą, kuriuo būdavo įspaudžiamas į paprastą apvalią skylę grifo galvoje. Kai prireikdavo pareguliuoti stygos skambesį, kaištis būdavo truputį ištraukiamas, pasukiojamas ir vėl įspaudžiamas.

Mokymasis groti gitara

Gi svarbiausia mokymosi groti gitara dalis - tai išmokti bruzgenti stygomis kokius tai gitaros akordus, bet tam reikia, kad stygas spaudžiantys pirštai atbuktų ir nustotų skaudėti. Štai būtent šitai ir yra didžiausias pasiekimas, be kurio - anei niekur nepajudėsi. Turim nuliūdinti tuo, kad be šito jokios priemonės nepadės ir apgauti nieko nepavyks, nors ir prisigalvoja žmonės visokių ten antpirščių ir kitų antgalių.

Jei mokysitės pagroti kasdien po truputį, tai planas bus maždaug toks:

• Pirma savaitė - grojam kasdien 3-5 kartus per dieną maždaug po 1-5 minutes, tiesiog tiek, kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukus. Ši savaitė skirta vien mozolių startui ir viskas. Mokytis groti dar negalėsit, nes plona ir jautri pirštų oda neleis laikyti stygų, per daug skaudės. Taisyklė - bandyti groti po labai trumpai, bet daug kartų, ir įvairiose pirštų galiukų vietose daryti įspaudas nuo stygų.
• Antra savaitė - grojam kasdien 2-3 kartus per dieną maždaug po 3-7 minutes, irgi kad pradėtų smarkiai skaudėti pirštų galiukai. Šios savaitės gale jau galėsite mokytis paprastus akordus, nes dėka pirminių, kol kas dar plonų mozolių, galėsit nulaikyti stygas prispaustas ilgiau, nei keletą sekundžių. Realiai antros savaitės galas - tai ir yra mokymosi groti pradžia.
• Trečia savaitė - grojam kasdien 1-2 kartus per dieną maždaug po 10-15 minučių, čia jau realiai pradedam mokintis akordų, nes pirštai jau turi gan juntamus mozolius ir gali gana ilgai nulaikyti stygas. Kuo įvairiau bandysit laikyti stygas, tuo platesnis bus mozolis ir tuo lengviau bus paskui.
• Ketvirta savaitė - jos gale mozoliai pasidaro jau ganėtinai tinkamais normaliam minutės-kitos grojimui, tai jei stengėtės prieš tai, per ją išmoksite kokius 2-3 populiariausius gitaros akordus, o jau paskui viskas ims judėti žymiai lengviau.

Dėmesio, būkit sau pakankamai švelnūs, darydami mozolius - nes jei ant pirštų atsiras pūslės arba įpjovimai, tai praktikoje teks vienai-dviem savaitėms atidėti mokymąsi ir viskas užsidels. Jei norit gero ir greito rezultato - neperspauskit su bandymais. Kriterijus paprastas: pajutot skausmą - padėjot gitarą į šalį. Pirštus apstojo skaudėti ir nesimato stygų įspaudų - galit vėl bandyti groti. Po kiek laiko skausmas rasis su vis didesniu uždelsimu ir vis silpnesnis, kol galų gale pirštai pripras.

Yra vienas variantas, kaip pradėti groti ir beveik be mazolių - tada reikia nusipirkti gitalėlę, nes ji maža, o todėl jos stygų įtempimas yra mažas. Tada reikia ją perderinti į GCFADG (nes įprastas ADGCEA visvien dar pjaus pirštus), ir štai tada su ta perderinta gitalėle jau galima groti ir be mozolių arba su labai minimaliais, visiškai plonyčiais. Tiek, kad bent minimaliai padori gitalėlė kainuoja beveik tiek, kiek ir įprasta didelė gitara, tai čia truputį kaštų klausimas, ar galite sau tą leisti.

Kitas svarbus dalykas - reikia treniruoti pirštus judėti savarankiškai. Įprastiems žmonėms nervų sistema būna pripratusi, kad visi pirštai juda daugiau mažiau kartu - pvz., kaip gniaužiant kumštį, taip ir atgniaužiant. Bet grojant muzikos instrumentais, kiekvienas pirštas turi judėti visiškai nepriklausomai nuo kitų, paskirai. Pabandykit - ir nustebsite, kad pvz., jei norite palankstyti ar pajudinti kišamojo pobūdžio judesiu pavienį pirštą, tai beveik nesigauna - juda ir kiti trys. Mokymasis groti - tai didele dalimi būtent toks pat mokymasis judinti pirštus visai paskirai. Jei pirštus lavinsit tikslingai, tai groti išmoksite irgi daug greičiau.

Čia irgi reikia treniruočių, kur tiesiog kasdien po kelias minutes keliais būdais (lankstymo, judinimo pirmyn-atgal) bandytumėte judinti po vieną pirštą, nejudindamas kitų pirštų. Nors pirmomis dienomis bus sunku, po kelių savaičių pasidarys daug lengviau, o kartu atrasite, kad ir stygas daug lengviau darosi užspausti. Beje, būna ir specialių tam tikslui skirtų treniruoklių.

Taigi, svarbiausias dalykas čia - prasilaužti, o norint prasilaužti - pirma reikia susitaikyti, kad mokymosi pradžia bus ne mokymasis groti, o tik mozolių auginimas. Na, ir dar pirštų treniravimas.

Pirmasis tikslas - tai išmokti greitai ir natūraliai kaitalioti tris pirmus lengviausius ir dažniausiai pasitaikančius akordus - A, D ir E (aka A major, D major ir E major).

Realus lūžis, kaip visi sutaria, įvyks tada, kai tam tikru momentu pradėsit kaitalioti gitarų akordus ir groti jų kombinacijas. Vat tada pasijus, kad darosi ne mazolių trynimas, o jau tikras grojimas. Pradžioje jis bus labai paprastas, pvz., kaitaliojant kokius nors du artimus akordus, bet jau visvien girdėsis kažkokios skirtingos tonacijos ir melodingi garsai. Štai juos tada po truputį ir pradėsit auginti, ir čia jau bus užsiėmimas savo malonumui, kartu išmokstant vis daugiau ir daugiau ir daugiau.

Gitarų stygos

Apie stygas galima kalbėti belenką, bet išties reikia žinoti, kad būna trijų rūšių:

• Senovinės plieninės, kadaise naudotos su klasikinėmis gitaromis - labai plonos, būdavo labai įtemptos, pasižymėjo itin užknisančiu pirštų pjaustymu
• Įprastos plieninės, naudojamos su akustinėmis gitaromis - iš esmės tos pat labai plonos, kaip senovinės plieninės stygos, pasižyminčios tuo pat pirštų pjaustymu
• Nailoninės stygos, naudojamos su klasikinėmis gitaromis - daug silpniau įtemptos, todėl daug mažiau pjaustančios pirštus

Yra keli fizikos dėsniai, susiję su stygomis: kuo styga lengvesnė, tuo jos virpesių dažnis (nata) yra aukštesnis. O kartu, kad kuo įtempimas didesnis, tuo virpesių dažnis aukštesnis. Ir dar, kuo ilgis didesnis, tuo virpesių dažnis žemesnis.

Tai reiškia, kad jei su tuo pačiu įtempimu pakabinsim kad ir gerokai storesnę (mažiau pirštus pjaunančią) nailoninę stygą, jos svoris visvien liks kelis kartus mažesnis, nei plieninės. Tai reiškia, kad galima bus smarkiai sumažinti stygos įtempimą ir galų gale gauti tą pačią (žemesnę) natą. Taigi, nailoninės stygos yra lengviau grojamos. Kitą vertus, kuo stygos labiau įtemptos, tuo jų garsas yra švaresnis ir grynesnis, tad daugelis prityrusių gitaristų mėgsta labiau įtemptas stygas.

Dar vienas niuansėlis, kurį matėm iš tų dėsnių - gitaros dydis, kuris nustato ir naudojamų stygų ilgį, nustato ir stygų įtempimą. Tai reiškia, kad padidinto dydžio gitaros, kurios turi kiek sodresnį skambesį, turės labiau įtemptas stygas ir groti jomis bus žymiai sunkiau. Ir atvirkščiai, sumažinto dydžio gitaros duos smarkiai mažesnį stygų įtempimą ir groti jomis bus lengviau, nes stygos mažiau raižys pirštus.

Kita dar tema - gitaros derinimas, kur tos stygos visaip įtempinėjamos...