Dismorfofobija

Dismorfofobija, taip pat neretai vadinama kaip dismorfomanija - čia kai pacientui atrodo kad kažkas su jo išvaizda neteisingai, o dar ir taip neteisingai, kad neįmanoma gyvent. Išties dauguma atvejų tai specifinė hipochondrija, tik susijusi ne su kažkokiais svaigimais apie ligas, o su esą neteisinga paciento išvaizda.

Pagal savo lygį dismorfofobija išskiriama į dvi rūšis: nekliedesinė dismorfofobija, kai pas pacientą tiesiog neurozė ir šiaip stogas pačiuožęs - tai hipochondrinio pobūdžio sutrikimas. Kitas atvejis - kliedesinė dismorfofobija, kai jau ne šiaip stogas pačiuožęs, o pacientas ima kliedėti apie kokius nors ufonautus ar saugumiečius, kurie jo kūną pakeitė - paprastai tokiu atveju jau būna ir kokie nors balsai galvoje ir šiaip kažkoks schizotipinis sutrikimas.

Yra keturi bendri požymiai, kad pas pacientą dismorfofobija:

• Aiškus nepasitenkinimas savo išvaizda, savęs nuvertinimas
• Savo išvaizdos kaltinimas dėl visokių savo nesėkmių
• Savo psichologinių problemų perkėlimas į savo išvaizdą
• Įsitikinimas, kad pagerinus savo išvaizdą, išsispręs kažkokios kitos problemos

Reikia pasakyti, kad nors anoreksija ir bulimija irgi susijusios su hipochondrine dismorfofobija, bet išties tai jau sunkesni ir specifiški atvejai, kur viskas žymiai blogiau - tai ne tik visokios baimės dėl išvaizdos, bet jau ir savižala, kai pacientas ima kelti pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Tokiais sunkiais dismorfofobijos atvejais hospitalizacija būtina, nes kitaip pacientas gali ir numirti.

Dismorfofobijos simptomatika

Bendrai imant, visa simptomatika, kai pacientas pernelyg rūpinasi savo išvaizda ar ja yra nepatenkintas - tai jau dismorfofobijos požymiai. Tačiau tie simptomai dar ir visokiais ryškiais pavidalais išlenda:

• Veidrodžio simptomas - pacientas priešais veidrodį praleidžia daugiau kaip pusę valandos per dieną
• Fotografijų baimė - pacientas vengia fotografuotis, nes galvoja kad yra negražus, ar kad nuotrauka nepavyks
• Visokių menamų defektų slėpimas savęs puošimu - perteklius kosmetikos, laisvi drabužiai (turintys paslėpti įsivaizduojamą antsvorį), visokios didelės skrybėlės, taip pat aplinkinių dėmesį turintys nukreipti ekstravagantiški drabužiai ir papuošalai
• Visokios kompulsijos, kai pacientas vis pasitaiso drabužius, kad kažką nuslėptų ar vis prisiliečia prie veido vietos, kur atseit defektas (pvz., apgamas) ir pan.
• Perteklinis domėjimas ir užsiimdinėjimas visokiomis dietomis, fizinėmis mankštomis, vaistais, maisto papildais, kultūrizmu ir pan.
• Perteklinis lankymasis kosmetologijos kabinetuose, kirpyklose, soliariumuose, botoksas, plastinė chirurgija, tatuiruotės ir t.t.
• Sutrikimai, susiję su informacijos kaupimu - pvz., TV laidomis apie grožį, straipsnių apie grožį ir madas skaitymu, ypač tokiuose žurnaluose kaip Žmonės ir pan., taip pat visokios knygos apie dietas, stilių ir t.t.
• Galima trichotilomanijos pob8d=io simptomatika, jei ji susijusi su menamu savęs gražinimu, pvz., dažna depiliacija, antakių pešiojimu ir pan.
• Sumažėjęs paciento darbingumas ar gebėjimas mokytis, atsirandantis dėl to, kad jis baiminasi dėl savo išvaizdos ir vengia ateiti ar neskiria tam pakanakamai laiko - sunkiais atvejais gali baigtis netgi darbo praradimu ar išmetimu iš universiteto
• Negebėjimas susipažinti su naujais žmonėmis, palaikyti draugiškus ar seksualinius santykius dėl baimės nepatikti, būti atstumtam ir pan., sunkiais atvejais įgaunantis net ir agorafobijos bei socialinių fobijų požymius - pacientas bijosi būti išjuoktas dėl savo išvaizdos, išeina į gatvę tik sutemus ir pan.

Esant kelių tokio tipo simptomų kombinacijai, galima aiškiai diagnozuoti, kad pas pacientą yra sunki dismorfofobija. Tam, kad pacientas nepasidarytų sau žalos, patariame jį hospitalizuoti.