Pascal: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Pascal''' - tokia sena ir gerai žinoma [[programavimo kalba]], kurią kadaise grynai mokymo tikslais išrado toks keistas ir fantazijos neturintis kompiuterastas, vardu [[Niklaus Wirth]]. Anasai matyt buvo kažkoks [[hakeris]], nes jam netiko tokia [[Algol]] kalba, tai jis sugalvojo, kad Algol yra pernelyg sudėtinga ir durniams nepritaikyta, o ir šiaip, reikia sudėtingų kompiliatorių, kad kažką su ja daryti. | '''Pascal''' - tokia sena ir gerai žinoma [[programavimo kalba]], kurią kadaise grynai mokymo tikslais išrado toks keistas ir fantazijos neturintis kompiuterastas, vardu [[Niklaus Wirth]]. Anasai matyt buvo kažkoks [[hakeris]], nes jam netiko tokia [[Algol]] kalba, tai jis sugalvojo, kad Algol yra pernelyg sudėtinga ir durniams nepritaikyta, o ir šiaip, reikia sudėtingų kompiliatorių, kad kažką su ja daryti. | ||
Tai ėmė ir paėmė tą Algol, supaprastino, įvedė kažkokių papildomų durnų taisyklių, kaip kad reikalavimai visus kintamuosius aprašyt programos pradžioje ir panašiai. Ir padarė tokią kalbą, kur pasakė, kad atseit mokiniams labai tiks. | Tai ėmė ir paėmė tą Algol, supaprastino, įvedė kažkokių papildomų durnų taisyklių, kaip kad reikalavimai visus kintamuosius aprašyt programos pradžioje ir panašiai, nes taip [[kompiliatorius]] galės kardinaliai paprasčiau programą transliuoti į dvejetainį kodą. Ir padarė tokią kalbą, kur pasakė, kad atseit mokiniams labai tiks. | ||
Tai paaiškėjo, kad jokiems mokiniams šita kalba netiko, nes visi mokiniai mokinosi debilavoto [[Basic]], bet kažkodėl tas Pascal labai tiko kažkokiems visiškai nukvakusiems kompiuterastams, kurie su šita kalba pradėjo kurti kažkokias [[virtuali mašina|virtualias mašinas]], kompiliatorių optimizacijas ir kitus biesus, o galų gale atsirado toksai [[Turbo Pascal]], kurio dėka įvyko netgi kažkoksai tai perversmas, nes paaiškėjo, kad kartais tasai sukompiliuoja geriau ne tik už [[C kalba|C]], bet jei programa didesnė, tai net ir geriau už kokį nors [[asembleris|asemblerį]]. | Tai paaiškėjo, kad jokiems mokiniams šita kalba netiko, nes visi mokiniai mokinosi debilavoto [[Basic]], bet kažkodėl tas Pascal labai tiko kažkokiems visiškai nukvakusiems [[kompiuterastai|kompiuterastams]], kurie su šita kalba pradėjo kurti kažkokias [[virtuali mašina|virtualias mašinas]], kompiliatorių optimizacijas ir kitus biesus, o galų gale atsirado toksai [[Turbo Pascal]], kurio dėka įvyko netgi kažkoksai tai [[PC]] tipo kompiuterių programavimo perversmas, nes paaiškėjo, kad kartais tasai sukompiliuoja geriau ne tik už [[C kalba|C]], bet jei programa didesnė, tai net ir geriau už kokį nors [[asembleris|asemblerį]]. | ||
Tai užtat Pascal labai išpopuliarėjo. Bet paskui kai niekas jo daugiau netobulino, tai ir gavosi iš jo tiktai kažkoksai [[Delphi]], kur visokie durniai darė nesąmones. Ir todėl Pascal dabar yra niekam nereikalinga kalba, kurios jau nėra. | Tai užtat Pascal labai išpopuliarėjo. Bet paskui kai niekas jo daugiau netobulino, tai ir gavosi iš jo tiktai kažkoksai [[Delphi]], kur visokie durniai darė nesąmones. Ir todėl Pascal dabar yra niekam nereikalinga kalba, kurios jau nėra. | ||
Skaitosi, kad Pascal aukso amžius - maždaug apie vėlyvus 197x, kai atsirado ir išpopuliarėjo [[USCD Pascal]] sistemos, o taip pat gana ankstyvi 198x, kai [[Turbo Pascal]] buvo tapusi bene efektyviausia programavimo kalba iš tų, kokios tik anuomet egzistavo - ir lengva išmokti, ir su neįtikėtinai greitu [[kompiliatorius|kompiliatoriumi]] (būdavo programuotojų, kurie galvodavo, kad juos demonstracijose mulkina, nes negali būti, kad programa susikompiliuotų per sekundę), ir su fantastiškai greitu gaunamu vykdomuoju kodu. Bet tie laikai vėliau baigėsi. | |||
Dar įdomus faktas, kad senais laikais ir [[MacOS]] su kažkokiu Pascal darė, o dar ir visokie [[C kalba|C]] kompiliatoriai irgi su tuo pačiu Pascal dažnai daromi būdavo, nes gaudavosi geriau. | Dar įdomus faktas, kad senais laikais ir [[MacOS]] su kažkokiu Pascal darė, o dar ir visokie [[C kalba|C]] kompiliatoriai irgi su tuo pačiu Pascal dažnai daromi būdavo, nes gaudavosi geriau. | ||
| 14 eilutė: | 16 eilutė: | ||
== Hello World Pascal kalboje == | == Hello World Pascal kalboje == | ||
< | <pre> | ||
program HelloWorld(output); | program HelloWorld(output); | ||
begin | begin | ||
WriteLn('Hello world!'); | WriteLn('Hello world!'); | ||
end. | end. | ||
</ | </pre> | ||
[[Category:Programavimo kalbos]] | [[Category:Programavimo kalbos]] | ||
Dabartinė 21:23, 30 rugpjūčio 2025 versija
Pascal - tokia sena ir gerai žinoma programavimo kalba, kurią kadaise grynai mokymo tikslais išrado toks keistas ir fantazijos neturintis kompiuterastas, vardu Niklaus Wirth. Anasai matyt buvo kažkoks hakeris, nes jam netiko tokia Algol kalba, tai jis sugalvojo, kad Algol yra pernelyg sudėtinga ir durniams nepritaikyta, o ir šiaip, reikia sudėtingų kompiliatorių, kad kažką su ja daryti.
Tai ėmė ir paėmė tą Algol, supaprastino, įvedė kažkokių papildomų durnų taisyklių, kaip kad reikalavimai visus kintamuosius aprašyt programos pradžioje ir panašiai, nes taip kompiliatorius galės kardinaliai paprasčiau programą transliuoti į dvejetainį kodą. Ir padarė tokią kalbą, kur pasakė, kad atseit mokiniams labai tiks.
Tai paaiškėjo, kad jokiems mokiniams šita kalba netiko, nes visi mokiniai mokinosi debilavoto Basic, bet kažkodėl tas Pascal labai tiko kažkokiems visiškai nukvakusiems kompiuterastams, kurie su šita kalba pradėjo kurti kažkokias virtualias mašinas, kompiliatorių optimizacijas ir kitus biesus, o galų gale atsirado toksai Turbo Pascal, kurio dėka įvyko netgi kažkoksai tai PC tipo kompiuterių programavimo perversmas, nes paaiškėjo, kad kartais tasai sukompiliuoja geriau ne tik už C, bet jei programa didesnė, tai net ir geriau už kokį nors asemblerį.
Tai užtat Pascal labai išpopuliarėjo. Bet paskui kai niekas jo daugiau netobulino, tai ir gavosi iš jo tiktai kažkoksai Delphi, kur visokie durniai darė nesąmones. Ir todėl Pascal dabar yra niekam nereikalinga kalba, kurios jau nėra.
Skaitosi, kad Pascal aukso amžius - maždaug apie vėlyvus 197x, kai atsirado ir išpopuliarėjo USCD Pascal sistemos, o taip pat gana ankstyvi 198x, kai Turbo Pascal buvo tapusi bene efektyviausia programavimo kalba iš tų, kokios tik anuomet egzistavo - ir lengva išmokti, ir su neįtikėtinai greitu kompiliatoriumi (būdavo programuotojų, kurie galvodavo, kad juos demonstracijose mulkina, nes negali būti, kad programa susikompiliuotų per sekundę), ir su fantastiškai greitu gaunamu vykdomuoju kodu. Bet tie laikai vėliau baigėsi.
Dar įdomus faktas, kad senais laikais ir MacOS su kažkokiu Pascal darė, o dar ir visokie C kompiliatoriai irgi su tuo pačiu Pascal dažnai daromi būdavo, nes gaudavosi geriau.
Paskui dar po Pascal atsirado visokių bandymų tą patį Pascal kažkaip patobulinti, tai ir buvo visokios Ada, Modula, Oberon ir panašūs dalykai, bet visi per vienur ar kitur susifeilinę.
Hello World Pascal kalboje
program HelloWorld(output);
begin
WriteLn('Hello world!');
end.