Karansebešo mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: [[Vaizdas:Karansebeso_musis.jpg|400px|thumb|right|Kažkokio dailininko senoviniame paveiksle vaizduojama, kaip Karansebešo mūšyje didvyriška austrų kariuomenė naikina didvyri...) |
|||
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Karansebeso_musis.jpg|400px|thumb|right|Kažkokio dailininko senoviniame paveiksle vaizduojama, kaip Karansebešo mūšyje didvyriška austrų kariuomenė naikina didvyrišką austrų kariuomenę]] | [[Vaizdas:Karansebeso_musis.jpg|400px|thumb|right|Kažkokio dailininko senoviniame paveiksle vaizduojama, kaip Karansebešo mūšyje didvyriška austrų kariuomenė naikina didvyrišką austrų kariuomenę]] | ||
'''Karansebešo mūšis''' įvyko kažkur [[Rumunija|Rumunijoje]] ir yra ligšiolei didžiausia karinė nesąmonė, kokia tik yra buvusi, nuo pat tų [[1788]] metų, kai tai įvyko. | '''Karansebešo mūšis''' įvyko kažkur [[Rumunija|Rumunijoje]] ir yra ligšiolei didžiausia karinė nesąmonė, kokia tik yra buvusi, nuo pat tų [[1788]] metų, kai tai įvyko. Tuo pat metu tai ir katastrofiškiausias vienkartinės masinės [[indukuotoji psichozė|indukuotosios psichozės]] epizodas žmonijos istorijoje. | ||
Trumpai tariant, [[Austrija]] tuo metu kariavo su [[Otomanų Imperija]], o kovos vyko Rumunijoje. Ir štai [[Rugsėjo 17]] dieną prie tokio Rumunijos miesto Karansebešo vyko pasiruošimas kovai su turkais - austrai sukaupė ištisą 100 tūkstančių žmonių kariuomenės ir ruošėsi [[taika|taikai]]. | Trumpai tariant, [[Austrija]] tuo metu kariavo su [[Otomanų Imperija]], o kovos vyko Rumunijoje. Ir štai [[Rugsėjo 17]] dieną prie tokio Rumunijos miesto Karansebešo vyko pasiruošimas kovai su turkais - austrai sukaupė ištisą 100 tūkstančių žmonių kariuomenės ir ruošėsi [[taika|taikai]]. | ||
== Karansebešo mūšio eiga == | |||
Kad būtų išžvalgyta teritorija, austrai pasiuntė į visas puses būrius savo [[husarai|husarų]], dalis iš jų persikėlė per Timišo upę, buvusią netoliese. Tie husarai nesurado jokių turkų, užtat surado [[čigonai|čigonus]], iš kurių prisipirko [[degtinė|degtinės]] ir prisigėrė. | Kad būtų išžvalgyta teritorija, austrai pasiuntė į visas puses būrius savo [[husarai|husarų]], dalis iš jų persikėlė per Timišo upę, buvusią netoliese. Tie husarai nesurado jokių turkų, užtat surado [[čigonai|čigonus]], iš kurių prisipirko [[degtinė|degtinės]] ir prisigėrė. | ||
Dabartinė 01:11, 12 liepos 2014 versija
Karansebešo mūšis įvyko kažkur Rumunijoje ir yra ligšiolei didžiausia karinė nesąmonė, kokia tik yra buvusi, nuo pat tų 1788 metų, kai tai įvyko. Tuo pat metu tai ir katastrofiškiausias vienkartinės masinės indukuotosios psichozės epizodas žmonijos istorijoje.
Trumpai tariant, Austrija tuo metu kariavo su Otomanų Imperija, o kovos vyko Rumunijoje. Ir štai Rugsėjo 17 dieną prie tokio Rumunijos miesto Karansebešo vyko pasiruošimas kovai su turkais - austrai sukaupė ištisą 100 tūkstančių žmonių kariuomenės ir ruošėsi taikai.
Karansebešo mūšio eiga
Kad būtų išžvalgyta teritorija, austrai pasiuntė į visas puses būrius savo husarų, dalis iš jų persikėlė per Timišo upę, buvusią netoliese. Tie husarai nesurado jokių turkų, užtat surado čigonus, iš kurių prisipirko degtinės ir prisigėrė.
Tuo tarpu kitas būrys, jau šįsyk pėstininkai, irgi persikėlė per tą pačią upę. Ir kai jau pamatė, kad husarai laka, irgi užsimanė. Husarai pėstininkus pasiuntė EN, tada pėstininkai užpyko, tada husarai irgi, tada visi greitai ėmė statytis kažkokias barikadas, apkasus ir įtvirtinimus, nes pasidarė aišku, kad vieni su kitais dėl to šnapso susilups. Ir štai tada kažkas iš jų ėmė ir iššovė.
Aišku, prasidėjo mūšis, visi ėmė šaudytis, paskui jau ir luptis ir kapotis kardais ir durtuvais, o tada jau kažkokie pėstininkai, sugalvoję viską apraminti, ėmė šaukti "turkai puola!".
Visus tuos šauksmus išgirdę, husarai staigiai pasiplovė ir pabėgo. Pėstininkai irgi pabėgo. O turint omeny, kad Austrijos armija buvo sudaryta daugiausiai iš visokių tarpusavy nesusišnekančių Lombardijos italų, įvairiom kalbom šnekančių Balkanų slavų, austrų, čekų ir dar neaišku ko, tai gavosi daug chaoso ir nesupratimo. Taigi, visi tik šaukė, rėkė ir kėlė paniką, o kuo labiau visi šaukė, tuo daugiau tos panikos darėsi.
Štai tada jau karininkai, bandydami suvaldyti nukvakusius kareivius, pradėjo rėkti "halt, halt". Kažkodėl vokiečių kalba daugumai kareivių buvo nesuprantama, todėl dauguma nusprendė, kad čia šaukiama "Allah, Allah". Tada kareiviai jau visai pasiuto.
Tada jau kareiviai suskubo bėgti atgal į austrų stovyklą. O kadangi visi rėkė, įskaitant ir riksmus apie Alachą, tai stovykloje visi irgi išsigando ir nutarė gintis. O kai pamatė po stovyklą ant žirgų šuoliuojančius husarus, tai visai nukvako ir ėmė šaudyti, o ten dar pradėjo tuo metu ir kiti daliniai grįždinėti, tai stovykla pradėjo ir su artilerija į visur šaudyti, o galų gale viskas baigėsi tuo, kad visi ėmė šaudyti į visus.
Galų gale viskas baigėsi tuo, kad Austrijos armija, vadovaujama Šventosios Romos Imperatoriaus Juozapo II, buvo priversta paskelbti skubų atsitraukimą, kuris staigiai pavirto į skubų bėgimą kur akys mato.
Kai po dviejų dienų atėjo Otomanų Imperijos kariuomenė, mūšio vietoje ji aptiko maždaug 10 tūkstančių negyvų ir sunkiai sužeistų karių. Savaime aišku, Karansebešas buvo paimtas be mūšio.