Bebrai

Paprastasis bebras Kauno Kariotiškių sąvartyne

Interneto valdovas savo užtvankoje

Bebrai - žiurkinių šeimos graužikai, visaėdžiai, žinduoliai. Plačiausiai žinomi dėl to, kad yra didžiausi iš visų graužikų (svoris - iki 25kg), graužia medžius, užtvenkia upes, gyvena didelėmis sutelktai veikti sugebančiomis grupėmis. Yra žinoma daug bebrų užpuolimų atvejų, netgi aukų.

Nepaisant to, lietuvių liaudies kūryboje bebrai plačiai žinomi, kaip išskirtiniai humoristiniai personažai, apie juos sukurta nemažai liaudies posakių. Dar kaip sako gandas, senovėje Lietuvoje gyvenę ir kiti padarai, kurie vėliau su bebrais pradėti painioti - tai balėsai. Bet ir tie panašūs buvę.

Kaip mena jau istoriniais tapę analai, pagal 2007 metų gamtos apsaugos ministro Paulauskio įsakymą, siekiant sureguliuoti bebrų ekologinės katastrofos pavojų, bebrai privalomai medžiojami ištisus metus.

Bebrai skirstomi į porūšius:

• Bebrai paprastieji
• Bebrai kanalizaciniai
• Bebrai pankuojantys
• Bebrai žudikai
• Bebrai nichuja
• Bebrai autoriu teisiu saugotojai
• Bebrai interneto valdovai

Taip pat išskiriami hibridai su kitomis graužikų rūšimis:

• Bebrų hibridai su voverėmis vadinami keunėmis
• Bebrų hibridai su žiurkėmis vadinami ūdromis
• Bebrų hibridai su barsukais vadinami usūriniais šunimis

Nepainioti su LJ veikėju Žalias Bebras!!!

!!! "Senas Bebras" - tai toks užmiesčio kabokas tarp Kauno ir Jonavos

Posakiai apie bebrus

• „Ar tau bebras subinėn įkando?“
• „Dvokia, kaip iš bebrų gūžtos“
• „Krito vyrai, kaip medžiai“
• „Bebras šiknoj - kaip vapsva uodegoj“
• „Bebrą uostyk“

Dar žr.

• Bebrynė
• Bebrozė