3 095
pakeitimai
Basic: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
''' | '''BASIC''' - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota [[programavimo kalba]]. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi [[lameris]]. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas. | ||
BASIC reiškia "Beginner's All-purpose Symbolic Instruction Code", kas išties yra žodžių kratinys, kuris nieko nereiškia, išskyrus tai, kad čia kažkoksai kodas, skirtas pradžiamoksliams. Kitą vertus, pats žodis "basic" tą [[prasmė|prasmę]] atspindi netgi dar labiau - programavimo kalba, skirta pradedantiesiems. | |||
Senais laikais įvairios Basic kablos versijos dar ir atstodavo pilnavertę [[OS]] daugelyje kompiuterių, o taip pat būdavo naudojami kaip [[komandų interpretatorius|komandų interpretatoriai]], panašiai kaip visokiuose [[UNIX]] būna naudojamas [[šelas]]. Tai vienu metu Basic kalba buvo tapusi tiesiog [[asmeniniai kompiuteriai|asmeninių kompiuterių]] standartu, kuris reiškė, kad jei yra Basic, tai ir vartotojas mokės tokiu kompiuteriu naudotis. Taigi, ši kalba buvo ir daugelyje [[Commodore]] gamintų kompiuterių, ir visokiuose [[MSX]], ir [[Apple II]], ir netgi originaliuose [[IBM PC]]. Tiesiog kompiuterių be Basic kalbos niekas nepirkdavo. Ir tiktai vėliau vietoje Basic interpretatorių visur išplito patogesnė ir daugiau galimybių duodanti [[CP/M]] beigi [[DOS]]. | Senais laikais įvairios Basic kablos versijos dar ir atstodavo pilnavertę [[OS]] daugelyje kompiuterių, o taip pat būdavo naudojami kaip [[komandų interpretatorius|komandų interpretatoriai]], panašiai kaip visokiuose [[UNIX]] būna naudojamas [[šelas]]. Tai vienu metu Basic kalba buvo tapusi tiesiog [[asmeniniai kompiuteriai|asmeninių kompiuterių]] standartu, kuris reiškė, kad jei yra Basic, tai ir vartotojas mokės tokiu kompiuteriu naudotis. Taigi, ši kalba buvo ir daugelyje [[Commodore]] gamintų kompiuterių, ir visokiuose [[MSX]], ir [[Apple II]], ir netgi originaliuose [[IBM PC]]. Tiesiog kompiuterių be Basic kalbos niekas nepirkdavo. Ir tiktai vėliau vietoje Basic interpretatorių visur išplito patogesnė ir daugiau galimybių duodanti [[CP/M]] beigi [[DOS]]. | ||
| 7 eilutė: | 9 eilutė: | ||
Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį [[Goto]]. Ir viskas. | Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį [[Goto]]. Ir viskas. | ||
Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš [[Pascal]] ir [[C kalba|C]], todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė, eilučių numeriai pasidarė, o tada ir dar labiau pasitaisė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės... | Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš [[Pascal]] ir [[C kalba|C]], todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė, eilučių numeriai pasidarė, o tada ir dar labiau pasitaisė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės, nes jau pamirštama ir pati senoji Basic idėja - viena eilutė - viena komanda... Koks nors [[Visual Basic]] į seną ir tikrą Basic kalbą jau visai nebepanašus. | ||
Nors kai kurie seniai jau Basic kalbą palaidojo, bet iki šiol ji gyva ir atskiruose [[interpretatoriai|interpretatoriuose]], ir tokiose programose, kaip [[AutoIt]]. | |||