Gyvybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Rimtasnukio straipsnis}}[[Vaizdas:Geltonas gleivūnas.jpg|miniatiūra|272x272px|Gyvybės bruožus turintis daiktas: [[Biologinė nesąmonė|šūdas geltonas]].]]

'''Gyvybė''' - [[Fizikinis kūnas|daiktinio kūno]] bruožas atlikti [[Biologija|biologinius]] vyksmus, iki kol jis pasiekia [[Cheminė pusiausvyra|cheminę pusiausvyrą]].

Šie kūnai gali būti sudaryti iš vieno mikroskopinio „gyvybinio vieneto“ ([[Ląstelė|ląstelės]]), ar iš daug jų. Vienaląsčių ar daugialąsčių būtybių (organizmų) sandaroje yra dalelės, kurios atlieka specifinius procesus. Pavyzdžiui: dūjų apykaitą, arba kvepavimą, atlieka mitochondrijos organelė vienaląsčiose organizmuose, o daugialąsčiuose - organų visuma.  

Organizmas, pasiekus cheminę pusiausvyrą, nustoja vykdyti metabolizmo procesus: gyvybės bruožas sustabdomas - organizmas nustoja gyvent, [[Mirtis|miršta]].

Nors aukščiau pateiktas gan konkretus argumentas dėl ko neląsteliniai organizmai nėra gyvi, pas juos vis vien yra keli gyvybės bruožai: jie laikui bėgant kinta, dauginasi, turi organizacines struktūras ir pripanta prie jų esamų aplinkinių pokyčių. Jų dauginimosi metodas tarp kai kurių nėra laikomas kaip tikro gyvo organizmo, tačiau kiti sako, jog jis iš dalies analogiškas [[Parazitai|parazitinės būtybės]], pavyzdžiui gyvūno, kuris deda savo kiaušinius kito gyvuno kūne.

===Panspermija===

Ši teorija teigia, jog [[Visata|visatoj]] buvoja gyvybė, kuri atvyko į [[Žemė|mūsų pasaulį]] ar netyčia, per [[Meteoritas|dangaus kūnus]], ar tyčia, [[Ufonautai|ateivių]] deka.  

Šisai motyvas aptinkamas žaidime [[Sporė|„Spore“]].

===Pirmykštės gyvybės sriuba===

Teigiama, jog kadaise, Žemės vystymosi metu, archėjaus eone, susiformavo tinkamos sąlygos organiniam junginiam tapti gyvais mikroorganizmais. Būtybės atsirando iš vadinamosios „pirmykštės sriubos“, kitaip tariant: [[Bybienė|bybienės]].

Panašus tikėjimas kaip tyčinė panspermija, tačiau tie ateiviai, - arba tiksliau, ateivis, - yra antgamtinės būtybės. Žmogiškai tariant, gyvybę mūsų planetoj sukūrė [[Dievas|dievas ar Dievas]]. Kreacionizmo tezės pasitaiko kai kuriose [[Jaunosios Žemės kreacionizmas|dundų-protestantų sektose]].

Šiji teorija yra pagrįsta Filipo H. Gosės „bambos hipoteze“, kuri skelbia, jogi Žemė ir visata yra ne daugiau kaip [[10000|10000-čių]] metų senumo. Gosės hipotezė sako, kadgi visi [[Visatos amžius|empiriniai duomenys patvirtinantys tikrąjį visatos amžių]] tėra dievulio iliuzijos ir apgaulės. Manytumei, jog pamaldūs krikščionys nesiklausytų tokios šventvagiškos maliavos, bet vos ne visi jaunosios Žemės kreacionizmo tikėtojai yra dievobaimigi ir paklusnūs. Šie [[Kretinizmas|teokretinai]] ne tik gėdą daro sau, bet ir likusiem krikščionims, kurie nepritaria tokiom nesąmonėm.

Kai kurie filosofai galvojo, kadgi visokiausios gyvybės atsirado spontaniškai iš negyvų objektų. Pavyzdžiui: musės atsiranda iš dulkių, varlės iš purvo, gyvačių kilmė yra žmogaus stuburo čiulpas, ir taratata. Matomai šie filosofai niekad nematė musių ar varlių [[Kiaušiniai|kiaušinių]] ir apskritai turbūt buvo susipažine tik su žmogaus gimimo procesu, tad bendras išprusimas apie kitus gyvuojančius baibokus buvo nulinis.

== Gyvybė kitose planetose, Žemės kosminis vienišumas ==

''<small>Siūloma skaityt beigi pildyti straipsnį apie [[Kosminis vienišumas|kosminį vienišumą]].</small>''

Viskas gražu ir miela, tačiau tokios diskusijos apie gyvybę kelia šitąjį klausimą: ar mes vieniši? Nejau mūsų planeta vienintelė, išskirtinė, turinti tinkamas sąlygas, kad joje šeimininkautų gyvybė? O gal gyvybė nebūtinai yra tokia kaip mūsų planetoje arba mūsų arbitrariškose klasifikacijose? Gal mes neįžvelgiam gyvybę, nes mes turim dogmatiškai nustatytas gaires, kas yra gyva, o kas ne? Kas žino, apart [[Bybys žino|bybys]]...<blockquote>''„Gyvybė - lytiškai perduodama ir neišvengiamai mirtina liga.“'' - Nylas Geimanas</blockquote>