Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Vokiečių elektronikos gamintojai: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Vokiečių elektronikos gamintojai''' buvo galgi pirmieji, kurie masiškai pradėjo žlugti ar tiesiog šiaip atsisakyti visokios audio aparatūros gamybos, kai atėjo didžioji audio krizė. Vienok ne visi gamintojai žlugo - kai kurie išsilaikė ir puikiausiai gyvena iki šiolei, tiesiog pasikoregavę savo veiklą. Gi kitų vokiečių firmos užsilenkė, o dar kitos buvo suvirškintos dar kitų, o dar kitų pavadinimus nusipirko kokie nors tu...) |
|||
| 24 eilutė: | 24 eilutė: | ||
Dar neprasidėjus didžiąjai audio krizei, daugelis vokiškų audio gamintojų ėmė smukti, neatlaikę spaudimo iš [[japonų audio aparatūros gamintojai|japonų audio aparatūros gamintojų]]. Pagrindinės to smukimo priežastys buvo ne tiek kokybė, kiek dažniausiai juntamai didesnė kaina ir kartu šioks toks konservatyvumas, dėl kurio japonų gamintojai vis atrodė moderniau ir geriau, netgi jei kartais tai būdavo ne tiek tiesa, kiek apgaulė. | Dar neprasidėjus didžiąjai audio krizei, daugelis vokiškų audio gamintojų ėmė smukti, neatlaikę spaudimo iš [[japonų audio aparatūros gamintojai|japonų audio aparatūros gamintojų]]. Pagrindinės to smukimo [[priežastys]] buvo ne tiek [[kokybė]], kiek dažniausiai juntamai didesnė kaina ir kartu šioks toks konservatyvumas, dėl kurio japonų gamintojai vis atrodė moderniau ir geriau, netgi jei kartais tai būdavo ne tiek tiesa, kiek apgaulė. Taip ar kitaip, [[vokiška kokybė]] buvo pakanakmai gera, kad jei [[japoniška kokybė]] ir aplenktų, tai nelabai smarkiai. | ||
[[Category:Audio]] | [[Category:Audio]] | ||
Dabartinė 09:37, 7 liepos 2025 versija
Vokiečių elektronikos gamintojai buvo galgi pirmieji, kurie masiškai pradėjo žlugti ar tiesiog šiaip atsisakyti visokios audio aparatūros gamybos, kai atėjo didžioji audio krizė. Vienok ne visi gamintojai žlugo - kai kurie išsilaikė ir puikiausiai gyvena iki šiolei, tiesiog pasikoregavę savo veiklą.
Gi kitų vokiečių firmos užsilenkė, o dar kitos buvo suvirškintos dar kitų, o dar kitų pavadinimus nusipirko kokie nors turkai ar kiniečiai ir gamina dabar nebeaišku ką.
Taip kad senais laikais gamintos įrangos atveju galite rasti labai neblogų daiktų su šiais prekės ženklais, bet dabartiniais laikais - galit ir rasti, ir neberasti, kaip jau pasitaikys.
Čia tokie garsesni vokiškos elektronikos ir audio aparatūros gamintojai:
- AEG
- Siemens
- Blaupunkt
- Sennheiser
- Grundig
- Nordmende
- Saba
- Loewe
- Telefunken
- Körting
- Graetz
- Braun
- Behringer
- Canton
- Dual
- WEGA
Dar neprasidėjus didžiąjai audio krizei, daugelis vokiškų audio gamintojų ėmė smukti, neatlaikę spaudimo iš japonų audio aparatūros gamintojų. Pagrindinės to smukimo priežastys buvo ne tiek kokybė, kiek dažniausiai juntamai didesnė kaina ir kartu šioks toks konservatyvumas, dėl kurio japonų gamintojai vis atrodė moderniau ir geriau, netgi jei kartais tai būdavo ne tiek tiesa, kiek apgaulė. Taip ar kitaip, vokiška kokybė buvo pakanakmai gera, kad jei japoniška kokybė ir aplenktų, tai nelabai smarkiai.