Japoniška kokybė
Japoniška kokybė - toksai bendrinis pasakymas apie įvairias Japonijoje gamintas prekes, reiškiantis ypatingai aukštą, tiesiog pavyzdinę kokybę, kur viskas yra atidirbta iki smulkiausių detalių, pradedant pakuotėmis ir baigiant pačiu daiktu.
Kaip bebūtų keista, dar XXa. pradžioje pasakymas "Japoniška kokybė" būtų sukėlęs juoką, nes reiškė kažką panašaus į tai, ką dabar reikia Kiniška kokybė - t.y., visokias kraštutinai nekokybiškas, nepatikimas, bet labai pigias prekes, kurių nelabai kas nori ir todėl perka nebent visai jau vargšai.
Požiūris į kokybę Japonijoje kardinaliai pasikeitė po II Pasaulinio karo, kai Japoniją visiškai sutriušniko JAV, kur pramonė buvo valdoma visai kitokiais principais. Į Japoniją JAV kariškių kvietimu atvyko legendinis Edwards Deming, kuris pradėjo skaityti paskaitas apie statistinę kokybės kontrolę ir variacijų atsekamumą bei tų variacijų priežasčių šalinimą, kaip esminį metodą gamybos savikainoms sumažinti, o kartu kokybei pagerinti. Edwards Deming idėja buvo ta, kad jei kontroliuoji nekokybės atsiradimo priežastis, tai gali kardinaliai sumažinti gamybos savikainą (ji per didelė būna dėl nekokybiškų gaminių perdirbimo), bet kartu kardinaliai padidinti gaminių kokybę - žodžiu, toksai stebuklingas paradoksas.
Japonai Edwards Deming idėjas priėmė kaip tą esminę ideologiją, kurios dėka JAV laimėjo prieš Japoniją, ir pradėjo uoliai viską kalti - ir visose iš eilės aukštosiose mokyklose, ir gamyklose, ir išvis visur, kur papuola. Rezultatas - jau apie kokius 196x metus japoniškos prekės buvo praradusios savo įprastą nekokybę ir Vakaruose pradėtos vertinti, kaip pigios, bet kokybiškos.
Per vėlesnį periodą Japonijoje gamybos kokybė dar labiau padidėjo, visur išplito TQM idėjos, sakančios, kad gamybos gerinimui kokybę reikia gerinti neribotai, nes tik taip įmanoma tobulėti ir aplenkti konkurentus. Taigi, jau apie kokius 1980 metus japoniška kokybė tapo tiesiog tokiu bendriniu pasakymu, nes ten gamintos prekės tikrai pasižymėjo neįtikėtingai geru pagaminimu.