Zilog

Zilog - viena iš senų mikroschemų gamintojų, labiausiai pagarsėjusi savo Zilog z80 procesoriais, kurie kadaise buvo vienais iš tų, kurių dėka atsirado ir išplito mikrokompiuteriai. Šiais laikais firma yra nedidelė ir priklauso kažkokiam amerikonų elektrotechnikos gamintojui.

Zilog kompaniją 1974 metais įkūrė keli vadovai ir inžinieriai, kurie pabėgo iš Intel, kurioje kūrė 4004, 8008 ir 8080 procesorius. Vyrukų idėja buvo labai paprasta - padaryti mikroprocesorių, kuris būtų 8 bitų, suderinamas su tuo metu labai staigiai populiarėti pradėjusiu 8080 procesoriumi, tačiau tuo pat metu būtų paprastesnis, greitesnis ir galintis dirbti su didesniais kiekiais operacinės atminties.

Tasai Zilog procesorius buvo pavadintas z80 ir tapo pagrindu komplektui legendarinių kompiuterių - pvz., TRS-80 ir ZX-Spectrum.

Kadangi IT biznis tuo metu buvo laikomas labai gera ir perspektyvia investicija, tai 1980 metais firmą nusipirko naftos monstras Exxon. Ale prie šito savininko firma kažkaip apstojo vystytis.

Maždaug apie 198x firmos gamintus z80 procesorius pagal licencijas ir be licencijų gamino dešimtys įvairių įmonių, tačiau nors pradžioje tai ir nešė gerus pelnus, rimtesnių, galingesnių kompiuterių gamintojai nuėjo į kitų kompanijų architektūras, ypač į x86. Tuo tarpu z80 taip ir liko pritaikyta pigiems kompiuteriukams. Nors Zilog firma sukūrė ir kelis galingesnius procesorius, įskaitant anuomet labai pažangų 16 bitų procesorių z8000, o dar vėliau ir 32 bitų procesorių z80000, tačiau rinkoje išsilaikyti neįstengė. Nepadėjo ir tai, kad firma bandė kurti ir brangesnes serverines sistemas su visu softu, pvz., kaip ZEUS.

Ko gero, esminė Zilog pralaimėjimo priežastis buvo tas pats investuotojas - naftos monstras Exxon, kuris su milžiniškais pinigais atėjo į IT rinką, nusipirko tą pačią Zilog firmą ir visiškai nesidrovėdamas apsiskelbė, kad nukonkuruos visus, įskaitant ir IBM. Taigi, visos kompanijos į Zilog ėmė žiūrėti, kaip į konkurento padalinį. Tai jei senesnių z80 procesorių atveju čia jau buvo pilna klonų ir kito pasirinkimo, tai naujas sistemas kurdami, visi gamintojai ieškodavo, kaip čia geriau pasirinkus ką nors kitą, bet ne Zilog. Kai IBM kūrė savo IBM PC kompiuterius, kurie turėjo būti 16 bitų, pasirinkimas jiems buvo tarp Zilog z8000 ir Intel 8086 architektūrų. IBM pasirinko atvirai daug prastesnę Intel architektūrą, nes įvertino, kad Exxon gali būti esminis konkurentas, o iš jo pirkti sau detales tada bus prastai. Beje, tai nebuvo vienintelė tokia istorija - dėl analogiškų priežasčių rinką prarado ir Texas Instruments, su savo TMS9900 procesoriumi. Bent jau tuo metu niekas nemėgo didžiųjų korporacijų.

Taigi, tas pats didysis investuotojas, kuris ilgam užtikrino pakankamai ramų Zilog gyvenimą, tapo ta priežastimi, kuri iš firmos atėmė perspektyvas. Pats gi Exxon irgi iš to biznio daug neišlošė, nes IT segmentas buvo pernelyg jiems svetimas, veikiantis pagal visiškai kitus dėsnius.

Apie ankstyvus 199x Zilog veikė kaip visai turtinga ir galinga firma, tačiau jau tuo metu darėsi aišku, kad iš mikroprocesorių gamybos lyderių yra išstumta, o vėliau kompanija tiesiog lėtai traukėsi. Kai 1991 firma tapo akcine listinguojama bendrove, jos vertė tesiekė apie 500 milijonų dolerių, kas jau nebebuvo tiek daug, kaip vienai iš dešimties pajėgiausių mikroschemų gamintojų. Po kiek laiko, 2009 metais, Zilog buvo parduota už maždaug 60 milijonų dolerių.

Žodžiu, nors firma, skirtingai nuo kai kurių kitų istorinių gamintojų, vis dar egzistuoja, nieko rimto ten seniai jau nebėra likę.