Veto teisė

Veto teisė - tai kai grupėje, priimančioje sprendimus, netgi pavienis grupės dalyvis gali sustabdyti sprendimą, pareikšdamas "veto". Tas veto pareiškimas reiškia nesutikimą, nes jam tai kažkuo nenaudinga. Kitais atvejais veto teisė - tai tam tikrą valstybės postą užimančio asmens, pvz., prezidento teisė blokuoti kokius nors veiksmus, pvz., kokio nors įstatymo parlamentinį priėmimą.

Teoriškai veto teisė yra skirta tam, kad nebūtų pažeistos silpniausių, pavienių narių teisės, nes dauguma gali pabalsuoti už tai, kas yra kraštutinai nenaudinga ir kenksminga tam tikriems paskiriems nariams. Praktikoje visgi baigiasi tuo, kad veto teisės turėtojai pradeda ja piktnaudžiauti ir blokuoti tai, kas yra būtinai reikalinga.

Istoriškai yra žinomi pora itin ryškių veto teisės taikymo atvejų:

• Senais laikais Abiejų Tautų Respublikoje kai kurie veikėjai, dalyvavę parlamente, vis blokuodavo įstatymus, būtinus valstybės stabilumui ir gynybos galioms užtikrinti. Kaip vėliau paaiškėjo, tie blokuotojai buvo tiesiog papirkti Rusijos, o galimai dar ir Austrijos-Vengrijos bei Prūsijos. Pasikartojantys būtinų sprendimų blokavimai galų gale susilpnino ATR karinę galią tiek smarkiai, kad Rusija, Austrija-Vengrija ir Prūsija valstybę tiesiog išdraskė ir pasidalino gabalais net be karinės jėgos panaudojimo.
• Naujaisiais laikais Viktoras Orbanas su Vengrija blokuoja kokius papuola ES ir NATO sprendimus, skirtus Ukrainos gynybai, dėl ko Ukraina kenčia nuo Rusijos, o Rusija vis negauna atgal į galvą. Dėl šitų Orbano organizuotų reikalų visai Europai kyla grėsmė nukentėti nuo Rusijos. Kaip ir nesunku tikėtis, yra aiškūs požymiai, kad Orbanui pinigus už šitą veto teisę moka Vladimiras Putinas.