Satanhauzas

Satanhauzas - neformalus Vilniaus domininkonų vienuolyno ansamblio pavadinimas, buvęs iki vėlyvų 200x metų, kai statiniuse vykę girtuokliavimai galutinai pasibaigė. Pastatai būdavo siejami su visokiu satanizmu ir panašiais reikalais, kur esą visokie senų laikų pankai ir metalistai laikydavosi kokių Šėtono garbinimo apeigų ir panašiai.

Pirmi satanistinių apeigų paminėjimai žinomi iš ankstyvų 198x, kai KGB paskleidė gandus, jog esą Vilniuje esantys pankai nužudę ir rituališkai paaukoję Šėtonui kažkokį vaiką, tikroviškumo dėlei nurodydami ir vietą - griuvėsius prie Salomėjos Nėries mokyklos. Šitie gandai buvo naudojami tam, kad būtų pagrįstas ir paaiškinamas visokių neformalų persekiojimas.

Vėliau, kita panaši išgalvotus gandus primenanti istorija buvo pasirodžiusi jau vėlyvais 198x - tąkart jau apie kokią tai merginą, kurią paaukoję Šėtonui keli jos draugeliai, irgi tuose pačiuose griuvėsiuose.

Dar kartą panašios istorijos, apie paaukotą merginą ir jos draugelius satanistus išplito jau apie 199x vidurį.

Gal būt kažkur iš tokių istorijų ir buvo teisinga ir tikra, bet dabar, negalėdami prasikapstyti po visokius archyvus, to nei patvirtinti, nei paneigti negalime. Bet taip ar kitaip, ilgainiui tasai Domininkonų vienuolyno ansamblis buvo pradėtas vadinti Satanhauzu.

Vėlyvaisiais laikais Satanhauzas buvo šiltesnio metų laiko vieta, kai jaunimėlis tiesiog eidavo į tuos griuvėsius ar parką šalimai, ir ten gerdavo, kūrendavosi lauželius, kartais ir kokių dešrelių pasikepdami. Laisviausias periodas buvo 199x metais, kai teisėsauga labai menkai ką kontroliavo, o pinigų remontams niekas neturėjo. Tai pastatų viduje nuolat būdavo kažkiek benamių ir visokių pankų, metalistų ar gotų pramaišiui su tos pat Salomėjos Nėries mokyklos moksleiviais.

Kai kurie spėja, kad ano meto jaunimėliui galėjo pavykti kokiu tai būdu prasiskverbti ir į pagarsėjusius Domininkonų bažnyčios ir vienuolyno požemius, kurie tęsiasi tris aukštus po žeme ir kur buvo suversti tūkstančiai maro ir kitų epidemijų lavonų. Visgi kiti sako, kad tai menkai įtikėtina, nes tie požemiai buvo užmūryti dar prieš kelis šimtus metų, tad dabar pasiekiami tik per vieną įėjimą bažnyčioje, prie kurio priėjimo tas jaunimėlis turėti negalėjo anei niekaip.