Rektifikuotas spiritas

Alkoholio propagandistų rašliava, nes Rektifikuotas spiritas pagal NTAKD esąs nuodai, nes jie čia yra paminėti, taip kad šitai yra mirties kultas Visus Pipedija kviečia gydytis nuo alkoholizmo ir negerti, nes lašas degtinės - milijonas žuvusių smegenų ir kepenų cirozė, todėl gerti yra nesveika. Tai yra alkoholikų pagalbos šauksmas, bandan pasiteisinti, kur atlyginimą pragėrė ir kad juos reikia gydyti. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius degtinei, o taip pat kad Rektifikuotas spiritas būtų uždrausta vardan moralės gerinimo.

Principinė naftos rektifikacijos kolonos schema. Spirito rektifikacija niekuo nesiskiria, tik vietoje naftos į koloną paduodama broga, kuri ir skaidoma. Atgalinis medžiagų padavimas (refliuksas) vykdomas, jei norima padidinti išeigos grynumą (valymas nuo lengvesnių frakcijų), o taip pat temperatūriniam kolonos segmentų režimui valdyti - tada dalis išimto kondensato nesmarkiai atšaldoma ir padudoama į aukštesnę zoną, kad tekėtų žemyn. Spirito rektifikacijos atveju kolona teturėtų tik vieną šoninę išeigą, kai naftos rektifikacijos atveju gali turėti visą krūvą išeigų, pvz., pradedant dujiniu benzinu viršuje ir baigiant vasariniu dyzeliu iš apatinių lėkščių.

Rektifikuotas spiritas - tai toksai, kuris gaminamas, naudojant rektifikacines kolonas, kuriose galima gauti spiritą, iš kurio pašalintos praktiškai visos įmanomos priemaišos. Toksai spiritas praranda visas papildomas skonines savybes, kokias galėjo turėti spiritas, jei būtų varomas iš tų pačių medžiagų, bet tradiciniu distiliavimo būdu.

Rektifikavimas atsirado kaip vienas iš geriausių išradimų chemijos pramonėje, leidęs labai efektyviai atskirti įvairias virimo temperatūras turinčias medžiagas, kartu sunaudojant labai mažai energijos.

Rektifikuotas spiritas yra naudojamas rektifikuotoms degtinėms gaminti, o taip pat ir kitiems tikslams, pvz., chemijos pramonei, dezinfekcinėms medžiagoms ir panašiai.

Rektifikavimo principai

Naudojant tradicinę distiliaciją įprastuose distiliavimo aparatuose, lieka labai daug problemų - pvz., pirminiame mišinyje, kuriame buvo apie 7-10% alkoholio, maždaug 1,5-2% alkoholio lieka neišdistiliuoti, o išeigoje kartu būna labai daug įvairių kenksmingų medžiagų. Net ir distiliuojant antrą kartą, išeigoje šioks toks kenksmingų medžiagų procentas pasilieka, o kartu dalis alkoholio lieka nesunaudotas. Tai reiškia labai žemą efektyvumą.

Kartu tradicinis distiliavimas yra kraštutinai neefektyvus energetiniu požiūriu, nes energija niekaip nebūna regeneruojama.

Savo esme rektifikacijos kolona - tai tiesiog seka iš kelių dešimčių ar netgi dar daugiau labai paprastų distiliavimo aparatų, kur kiekvieno iš jų išeiga tampa įėjimu kitam, aukščiau esančiam aparatui. Kiekvienas toks aparatas yra padaromas lėkštės formos, kur yra kanalai, praleidžiantys į viršų garus ir yra skysčio pertekliaus nutekėjimas į apačią. Tai taip ir vadinama - lėkštėmis. Jei medžiagos virimo temperatūra yra žemesnė, nei ta, kurioje yra rektifikacinė lėkštė, tai medžiagos garai praeis į viršų, o jei medžiagos virimo temperatūra yra aukštesnė už lėkštės temperatūrą - tai ji kondensuosis ant lėkštės, o jos perteklius tekės į apačią.

Kadangi toksai procesas vyksta dešimtis kartų, tai galima gan tiksliai atskirti medžiagas būtent pagal tai, kokia jų virimo temperatūra. Tuo tikslu visa rektifikacinė kolona kontroliuojamai kaitinama, kartu matuojant temperatūras skritingose lėkštėse. Iš tų lėkščių, kurių temperatūra yra tik vos vos žemesnė už tam tikros reikalingos medžiagos virimo temperatūrą, yra ištraukiama toji reikalinga medžiaga.

Pirminis medžiagų mišinys, t.y., broga, paduodamas į rektifikacinės kolonos vidurinę dalį - tada visos sunkesnės medžiagos pradeda tekėti žemyn, į tą zoną, kur temperatūra aukštesnė, tuo tarpu lengvesnės (etilo alkoholis) pradeda garuoti ir keliauja į viršutinę kolonos dalį, kur temperatūra žemesnė. Tokiu būdu ir gaunamas medžiagų išskaidymas į esmines medžiagų grupes.

Du atskiri išėjimai būna rektifikacinės kolonos viršuje ir apačioje: viršutinis - skirtas pernelyg lengvoms, itin lengvai garuojančioms frakcijoms (alkoholio atveju - metilo spirito priemaišoms, aromatinėms medžiagoms ir pan.), o apatinis - visokioms neverdančioms, nelakioms atliekoms (alkoholio atveju - dar ir vandeniui).

Bene sudėtingiausia rektifikacija būna naudojama naftos pramonėje, kur pirminės naftos sudedamosios gali būti išskaidomos net į kelias dešimtis skirtingų frakcijų. Tiesa, paprastai tokiu atveju visgi naudojama ne viena rektifikacinė kolona, o visa kolonų baterija, kur iš pirminės kolonos išskirtos pagrindinės frakcijos paskui perduodamos į atskiras specializuotas kolonas, kurios jau išskirsto viską žymiai detaliau. Tuo tarpu alkoholio pramonėje paprastai apsiribojama viena išėjimo frakcija - tai rektifikuotu etilo spiritu. Viršutinė ir apatinė išeiga laikoma atliekų išeigomis.

Grynas, maždaug 96% rektifikuotas etilo alkoholis paskui naudojamas įvairiausioms reikmėms - ir medicinoje, ir chemijos pramonėje, ir visokios degtinės gamyboje. Toksai alkoholis yra visiškai universalus, nes nepriklausomai nuo to, iš ko buvo gamintas, faktiškai neturi jokių priemaišų, išskyrus nedidelį kiekį vandens. Visiškai pilnai vandens pašalinti nėra įmanoma, nes anas tokiose proporcijose su etilo spiritu sudado azeotropinį mišinį, kuris nesiseparuoja. Kitais gi atžvilgiais tos medžiagos būna tobulai grynos.