Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Norton Commander

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Klasikinis Norton Commander - dvi panelės, kurios rodo kokius nors katalogus. Galima vaikščioti ir po vieną, ir po kitą panelę, tiesiog rodyklių mygtukais. Enter leidžia užeiti į kokį nors katalogą. Paneles galima atidaryti - tada matosi DOS pranešimai. Rašant tekstą ir paspaudžiant Enter, vykdomos įprastos DOS komandos. Vietoje panelių su katalogais gali būti ir kitų dalykų - pvz., katalogų medis, greita failų turinio peržiūra ir panašiai.

Norton Commander, Norton Komanderis arba tiesiog Nortonas - gi tobuliausias DOS laikų įrankis, visiems tikslams tinkamas! Išties dabar jau Norton Commander programą prisimena tiktai seni perdylos, bet iki šiol jie nerimsta dėl to ir sako, kad geresnio daikto nėra sukurta.

Norton Commander visus džiugino puikiu pseudografikos panaudojimu, tad atrodė gražiai ir išplito labai smarkiai. O ir spalvos buvo parinktos ne kokių nors programuotojų, kurie siaubingai neturi jokio suvokimo apie gerą išvaizdą, o kokių tai rišlesnių žmonių. Taigi, mėlyni Norton Commander langai ilgam buvo tapę tiek pat įprastais, kaip dabar yra įprasti visokie Windows.

Norton Commander susideda iš trijų panelių: kairės ir dešinės, kurios užima didžiąją dalį ekrano, kur rodomi failai ar dar kas nors, ir apatinės siauros pailgos panelės, kur yra meniu su įvardintais funkciniais klavišais bei labai labai svarbi DOS komandų eilutė, kuri leidžia kažką parašyti, tada paspausti Enter ir tada bus įvykdyta DOS komanda.

Žinoma, kad DOS mėšlas visiškas, kur normalus žmogus dirbt negali, nes nesupranta, o patyręs kompiuterastas negali irgi, nes šitas šūdas niekam netinkamas. Tai nei failų kopijuot gali, nei redaguot ką, nei išvis ką nors daryt - tai vat gerasis Nortonas, anoksai programuotojas, išrado geriausią programą, katra viską kopijuoja, redaguoja, archyvuoja ir išvis viską daro, ko tik žmogui prireikia - tai ir buvo tasai Norton Komanderis.

Norton Commander klavišai

Labiausiai Norton Commander visiems įsiminė savo funkciniais klavišais - tais mygtukais, kurie turi raides nuo F1 iki F10. Tai šitie klavišų apibrėžimai iki šiol yra taip kai kuriems įstrigę, kad visokie seni perdylos iki šiolei bijo spausti F8, nes galvoja, kad tas mygtukas ką nors ištrins (o jokio ten Recycle Bin, iš kurio ką nors galima atstatyti, pas tokius komanderius nebūna).

Funkcinių klavišų naudojimas, nustatytas Norton Commander programoje, vėliau išplito tiesiogiai per beveik visus šios programos klonus, o jei kai kurie klonai klavišus naudodavo bent truputį ne taip (pvz., Dos Navigator), tai visi sakydavo, kad ta programa naudotis neįmanoma, nes ji šūdas.

Štai tokios Norton Commander funkcinių klavišų reikšmės:

  • F1 - pagalba, tiesiog koksai tai helpas
  • F2 - atsidaro vartotojo susikurtas, jam reikalingas komandas turintis specialus meniu
  • F3 - failo peržiūra (read-only, be redagavimo), su pluginais failai dar ir atvaizduojami pagerintai
  • F4 - tekstinio failo redagavimas, naudojant visai neblogą editorių, žinomą kaip ncedit
  • F5 - failo kopijavimas iš vienos panelės (kuri yra aktyvi) į kitą panelę (kuri yra neaktyvi)
  • F6 - failo perkėlimas (move) iš vienos panelės į kitą panelę arba pervadinimas (toje pačioje panelėje)
  • F7 - naujo katalogo sukūrimas
  • F8 - failo arba katalogo trynimas
  • F9 - atsidaro viršuje esantis programos meniu (panašiai, kaip dabartinėse programose)
  • F10 - išėjimas iš programos

Be šių, buvo dar pora kombinacijų - Alt-F1 keitė einamąjį diską kairei panelei, o Alt-F2 - dešinei panelei (tas aktualu tik DOS ir Windows dirbantiems Norton Commander klonams).

Ctrl-F1 parodydavo arba paslėpdavo kairę panelę, o Ctrl-F2 - dešinę. Tuo tarpu Ctrl-O paslėpdavo arba parodydavo išsyk abidvi paneles. Paslėpus tas paneles, matydavosi DOS komandų išvedimas, tad galima būdavo elgtis kaip ir įprastoje DOS sistemoje. Šitą galimybę labai mėgsta visokie UNIX ar Linux naudotojai, dabar naudojantys Midnight Commander programą. Būtent tai, kad tokios galimybės neturėjo grafinį vartotojo interfeisą turinčios kitos programos, tapo tų programų didžiąja bėda, dėl kurios jos ilgainiui išnyko, kad ir kaip ilgai Norton Commander mylėtojai bandė naudoti visokius Windows Commander ir panašius daiktus.

Pačioje programoje buvo vaikštoma su rodyklių klavišais (aukštyn-žemyn), Enter leido pereiti į kitą katalogą, o Insert klavišas leido pažymėti daug failų, kas būdavo svarbu, kai jie kopijuojami ar perkeliami.


Norton Commander klonai

Tai žinoma, paskui melejonas klonų visokių atsirado, gyvas velnias, ir DOS sistemai, ir kitoms:

Kai kurie jaunesni kompiuterastai, kurie pabando kokį nors UNIX arba Linux, tai irgi greitai atranda, kad siaubas yra tas sh ar bash ar dar kas nors, kaip bepavadinsi. Tai irgi įsijungia kokią nors panašią programą, tik skirtą UNIX tipo OS, o paskui jau ir ant Windows ima naudoti kokį nors Far, nes taip gyventi patogiau.