Lytiniai hormonai

Lytiniai hormonai - tai tokie steroidai, kurie reguliuoja visokias lytines žmonių funkcijas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su brendimu, dauginimusi ir visokiais lytiniais organais ir pirminiais bei antriniais lytiniais požymiais - pvz., papais ar užpakalio forma.

Nors ir vadinami lytiniais hormonais, nemaža dalimi poveikių lytiniai hormonai visai nėra susiję su žmogaus lytimi, o ir randami tiek vyrų, tiek moterų organizme. Tiesiog dalis iš lytinių hormonų su lytinėmis funkcijomis siejasi smarkiai, štai taip ir gavosi pavadinimas. Šiuolaikinėje medicinoje paprastai lytiniai hormonai vis labiau nagrinėjami kiek platesniame steroidų kontekste, kartu su kortikosteroidais, nes visų jų veikimas labai smarkiai susijęs.

Žmonių lytiniai hormonai skirstomi į kelias rūšis:

• Vyriški hormonai, kurie augina vyriškus dalykus:
  • Androgenai - sukelia vyrišką lytinį brendimą, veido plaukus, raumenų augimą ir panašiai:
    • Testosteronas - žinomiausias vyriškas lytinis hormonas, organizme transformuojasi į estradiolį. Sukelia stiprų raumenų augimą, veido plaukų augimą, o ilgainiui - dar ir galvos plaukų nuslinkimą. Testosteronas organizme gaminasi iš androstenediono ir androstenediolio.
    • Dehidroepiandrosteronas - vienas iš pirminių lytinių hormonų, iš kurių kuriasi daugelis kitų. Skirtingai nuo daugumos kitų lytinių hormonų, praktiškai nesąveikauja su kortikosteroidų ir progestogenų receptoriais. Organizmą veikia tuo pat metu ir kaip androgenas, ir kaip estrogenas. Siejamas su lytiniu brendimu ir kaip nustatyta, vienodai būtinas tiek mergaitėms, tiek berniukams lytiškai subręsti.
    • Androstenedionas - kitas vyriškas hormonas, pasižymi dar ir gan aiškiu estrogeniniu poveikiu, dalyvauja ankstyvame (prepubertatiniame, 6-8 metų amžiaus) lytiniame brendime, kaip tą brendimą sukeliantis hormonas
    • Androstenediolis - dar kitas vyriškas hormonas, tačiau labai paradoksalus pagal poveikį - praktiškai neturi antrogeninių savybių (keliasdešimt kartų silpnesnis už testosteroną), tačiau turi ryškias estrogenines savybes. Papų ir užpakalio auginimu gali lygintis su estradioliu. Androstenediolio funkcija organizme - nelabai aiški, siejama su imuninės sistemos reguliavimu. Nustatyta, kad androstenediolis gali veikti kaip bene stipriausia iš šiuo metu žinomų apsaugų nuo radiacijos ir spindulinės ligos, nes skatina leukocitų gamybą. Tiesa, su pašaliniais reiškiniais, būdingais estrogenams. Iš androstenediolio organizme gaminasi testosteronas.
    • Dihidrotestosteronas - susidaro iš testosterono, reguliuoja vyriškų lytinių organų - t.y., pimpalo, kiaušų ir prostatos augimą ir atsistatymą po pažeidimų. Kartu sukelia vyrų veido plaukų augimą ir galvos nuplikimą, o taip pat šitas pats hormonas siejamas su prostatos hiperplazija (nenaudingu padidėjimu) ir paskui su prostatos vėžio išsivystymu. Skirtingai nuo kitų lytinių hormonų, dihidrotestosteronas turi itin silpną poveikį kūno masei, raumenims, kaulams, riebalams ir bendrai medžiagų apykaitai.
• Moteriški hormonai, kurie jau augina moteriškus dalykus:
  • Estrogenai - sukelia moterišką lytinį brendimą, papų ir užpakalio augimą, raumenų ir kaulų augimą ir panašiai:
    • Estradiolis - žinomiausias moteriškas lytinis hormonas, susidaro iš testosterono. Estradiolis sukelia kaulų ir raumenų augimą, o taip pat jo dėka išauga papai, didelis užpakalis ir specifiškas moteriškas poodinis riebalų sluoksnis.
    • Estronas - mažiau aiškus moteriškas lytinis hormonas, susidaro organizme iš androstenediono. Pagal poveikį panašus į estradiolį, tik maždaug 10-20 kartų silpnesnis. Funkcijos organizme iki galo neaiškios, viena iš teorijų - kad jis tėra tarpinė estradiolio sintezės medžiaga ir tiesiog specifinių funkcijų neturi.
    • Estriolis - iki šiol mažai ištyrinėtas hormonas, kuris susidaro praktiškai tik nėštumo metu, organizme sintezuojasi iš estradiolio ir estrono. Kadangi estriolis pagrindinai gaminasi placentoje, tai spėjama, kad jis veikia kaip vaisiaus augimo hormonas. Nėštumo metu estriolio kiekiai moters organizme padidėja apie 1000 kartų ir jis sudaro apie 90% estrogenų, randamų moters šlapime.
  • Progestogenai - sukelia moters organizmo pokyčius, susijusius su pastojimu, nėštumu, vaisiaus augimu, organizmo augimu ir panašiai:
    • Progesteronas - esminis nėštumo hormonas, kuris paruošia moters organizmą pastojimui, o paskui reguliuoja nėštumo eigą, pvz., užtikrina, kad nėščia moteris dar kartą nepastotų nėštumo metu. Vėlsnėse nėštumo stadijose progesteronas sukelia pieno liaukų aktyvaciją. Taip pat iš progesterono susidaro ir kortikosteroidai bei vyriškas hormonas androstenedionas.
    • Pregnonolonas - iki šiol menkai ištyrinėtas hormonas, kuris labai siejasi su nervų sistemos augimu ir atsistatymu po pažeidimų, dalinai blokuoja kanabinoidų efektus ir bendrai turi nelabai paaiškinamas savybes. Siejamas su smegenų vystymusi ir stabiliu darbu, nes praeina per hemoencefalinį barjerą ir stiprina mielino sintezę. Taip pat pregnonolonas yra prekursorius visiems kitiems steroidiniams hormonams - tiesiogiai ar netiesiogiai iš jo sintetinasi visi steroidiniai hormonai, kurie tik susidaro organizme.

Nors ir progestogenai, ir estrogenai priskiriami moteriškiems hormonams, jų veikimas labai skiriasi: estrogenai gaminasi pagrindinai iš androgenų, t.y., iš vyriškų hormonų. Tuo tarpu progestogenai gaminasi tiesiogiai iš cholesterolio, o jau iš progestogenų gaminasi androgenai ir kortikosteroidai. Jau tik paskui iš androgenų gali pasigaminti ir estrogenai. Negana to, dalis androgenų patys savaime veikia ir kaip estrogenai. Taigi, kaip matome, estrogenai yra artimesni androgenams, tačiau viskas lieka smarkiai suvelta.

Kiek pastebi gydytojai, dalis iš lytinių hormonų poveikio mechanizmų įsijungia ne iš to, kad hormonų kiekis yra didesnis ar mažesnis, o iš to, kad poros hormonų santykis yra vienoks ar kitoks - pvz., ar organizme dominuoja vienas hormonas, ar kitas hormonas. Štai dėl to pavienio hormono pavartojimas gali sukelti hormonų disbalansą, o tas hormonų disbalansas gali sukelti kokį nors režimą, kuris visai netikėtas.

Kai kuriomi savo savybėmis lytiniai hormonai yra atvirkšti kortikosteroidams, kurie reguliuoja uždegiminius procesus, kraujospūdį, imunitetą ir panašiai, tad dėl to būna, kad prisivelia visokių nesąmonių, jei vartojami. Tai paprasta daktarai vengia ir kortikosteroidų, ir lytinių hormonų, o jei jau kartu - tai išvis neduokdieve, nes gali būti kokios tai šakės.

Kai kurie sintetiniai steroidai, artimi lytiniams hormonams, yra naudojami raumenų auginimui - tokie junginiai yra žinomi, kaip anaboliniai steroidai. Sporte tokie junginiai priskiriami dopingui, todėl neleidžiami.