Lockheed Constellation
Lockheed Constellation - bene pirmas pasaulyje lėktuvas, buvęs panašiu į šiuolaikinius avialainerius. Sukurtas 1943 metais Lockheed kompanijoje, kuri priklausė legendariniam genijui ir bepročiui Howard Hughes. Būtent jis ir pareikalavo iš firmos, kad šioji konstruotų lėktuvą su hermetišku keleivių salonu, galintį skraidyti maždaug 7 kilometrų aukštyje kreiseriniu daugiau kaip 500 kilometrų per valandą greičiu.
Lėktuvas buvo pradėtas kurti apie 1939, remiantis senesniu bandomuoju Lockheed Excalibur lėktuvo modeliu, sukurtu dar 1937. Kuriant lėktuvą, buvo nelabai aišku, ar išvis šitas projektas turės sėkmę, nes atrodė jis truputį beprotiškai ir neįmanomai. Taigi, inžinieriai gana neapibrėžtai bandė nusitaikyti ir į galimą bombonešių nišą, ir į keleivinių lėktuvų nišą, ir į krovininių lėktuvų gamybą, ir išvis į nelabai aišku, ką. Bet kadangi viską prižiūrėjo Howard Hughes, kuris pats buvo ir aviacijos inžinierius, ir lakūnas, ir biznierius, tai nuo tų gražių idėjų apie aukštai skraidantį presurizuotą keleivinį lėktuvą pabėgti nepavyko, vat taip 1943 ir buvo pradėtas gaminti Lockheed Constellation, net neturint aiškių pardavimo planų.
Aišku, pirmiausiai lėktuvas buvo parduotas kariuomenei, kurią Howard Hughes įtikino, kad jai reikia specialių lėktuvų, kuriais galėtų itin greitai permesti kareivius į kitą Atlanto vandenyno pusę. Talpindamas 40 kareivių su pilna ekipuote ir atsargomis, ar maždaug 100 šiaip keleivių, lėktuvas galėjo nuskristi apie 8700 kilometrų vidutiniu 550 km/h greičiu. Maksimalus lėktuvo greitis buvo apie 600 km/h, o tai reiškė, kad jis skraidė greičiau nei populiariausias japonų naikintuvas Mitsubishi Zero - keleiviniam laineriui tai buvo tiesiog neįtikėtina.
Lėktuvo greitis ir didelis skrydžio nuotolis buvo gautas būtent dėl to presurizuoto keleivių salono. Tai reiškė, kad lėktuvas gali pakilti labai aukštai, kur šiaip žmonės gal tiesiog net ir neišgyventų, tačiau tokiame dideliame aukštyje oro pasipriešinimas daug mažesnis, o maksimalus pasiekiamas greitis - daug didesnis. Taigi, lėktuvas ekonomiškai ir greitai galėjo skristi daug toliau, nei bet koks kitas ano meto keleivinis laineris.
Su tomis charakteristikomis susijusi ir pecifinė triguba lėktuvo uodega, pagal kurią visi šį lėktuvą įsimindavo. Tiesiog lėktuvas gavosi labai didelis, skirtas dideliems skrydžio aukščiams, o tam reikėjo ir labai didelių stabilizatorių. Tačiau paprastas pavienis stabilizatorius būtų buvęs toks didelis, kad lėktuvas būtų netilpęs į ano meto angarus. Taigi, konstruktoriai tiesiog padarė tris stabilizatorius vietoje vieno. Tarp kitko, tai nebuvo labai neįprastas sprendimas, lėktuvų su dviem ar trim stabilizatoriais anuo metu buvo gana nemažai.
Nors JAV kariuomenė pradžioje ir atrodė susidomėjusi Lockheed Constellation lėktuvu, gan greitai tas susidomėjimas išblėso, pardavimai kiek strigo. Tačiau per porą metų baigėsi karas ir lėktuvu susidomėjo Pan Am kompanija, kuri norėjo transatlantinių skrydžių. Būtent su Lockheed Constellation buvo organizuoti pirmi keleiviniai transatlantiniai reisai, kuruios rengė TWA (Trans World Airlines) korporacija, o paskui ir reguliarūs kasdieniai Pan Am transatlantiniai reisai - nuo 1946 šie lėktuvai pradėjo gabenti keleivius tarp Niu Jorko ir Paryžiaus. Maršrutas oficialiai gavo pavadinimą "Pan Am 1". Beje, tai tapo ir ilgiausiai nekeistu maršrutu - jis veikė iki pat 1982 metų.
Skrydis tarp Niu Jorko ir Paryžiaus trukdavo apie 11 valandų, tad lėktuve buvo neįmanoma išsiversti be visokių patogumų - taigi, čia buvo ir tualetai, ir virtuvėlės maistui gaminti. Nors dabar tai atrodo standartiška, anuo metu tokie privalumai buvo toli gražu ne kiekviename keleiviniame lėktuve.
Lėktuvas pagarsėjo ir kitu panaudojimu - tapo vienais iš pagrindinių saldaininių bombonešių per Berlyno blokadą, o trys iš lėktuvų tapo ir JAV karinių oro pajėgų prezidentiniais lėktuvais, kuriuos naudojo Dwight Eisenhower.
Lockheed Constellation gaminami buvo iki 1958 metų, ir pagaminta buvo virš 850 tokių lėktuvų, iš jų daugiau kaip pusė - patobulintų ir prailgintų Super Constellation. Standartinis keleivinis lėktuvas galėjo vežti 62-95 keleivius, o padidinto tankio konfigūracijoje - iki 109 keleivių. Kaip anam metui, tai lėktuvas buvo tiesiog didžiulis.
Vėliau, kai atsirado de Havilland Comet, o paskui ir kiti reaktyviniai laineriai, Lockheed Constellation prarado patrauklumą, nes buvo tiesiog per lėtas. Nepaisant to, gana ilgai lėktuvas buvo naudojamas įvairiems kroviniams gabenti.