Linksmakalnis
Linksmakalnis - uždaras kaimas, tiksliau miestelis, sovietmečiu egzistavęs netoli Kauno. Šiuo metu faktiškai iš senojo Linksmakalnio liko geografinis pavadinimas su kažkokiais negyvenamais ar tai pusiau gyvenamais griuvėsiais. Tačiau užtat greta ir dalinai vietoje senų griuvėsių išaugo nauja, visai gera gyvenvietė.
Linksmakalnis buvo didžiausia Lietuvoje buvusi gyvenvietė, veikusi kaip visiškai uždaras miestas.
Sovietmečiu Linksmakalnio miestelis buvo pilnai valdomas KGB, buvo uždara gyvenvietė, į kurią pašaliniai pakliūti iš principo negalėjo. Oficialiais duomenimis tada Linksmakalnyje gyveno apie kokie 30-80 žmonių, nors realiai gyventojų buvo bent apie 300-500, iš kurių didelė dalis buvo tiesiog gyvenvietę saugoję kareiviai, o kita dalis - formaliai čia negyvenantys KGB darbuotojai.
Nors nėra jokių statistinių duomenų, bet netiesioginiai duomenys rodo, kad link sovietmečio pabaigos čia gyveno nuo 500 iki 3000 žmonių (visi skaičiai yra gan spėlionės), iš kurių didelė dalis buvo įvairūs stenografuotojai, vertėjai ir panašiai. Nors KGB (tiksliau, NKVD) miestelyje ryšių ir pasiklausymo centrą įrengė dar 1944, ir nuo to laiko miestelis augo, apie 1970 iš jo buvo atimtos miesto teisės ir jis buvo pasklebtas kaimu. Gyventojai buvo perregistruoti kitose vietovėse. Visa tai buvo padaryta tik vardan slaptumo. Taigi, oficialiai sovietmečiu čia gyveno mažiau, nei šimtas gyventojų.
Didelę dalį gyventojų čia sudarė specialius paprastus kursus išėję kareiviai, kurie būdavo naudojami tam, kad išgirdę per kokią nors transliaciją žmonių kalbą, ją įrašytų ir viskas, o jau tada tą įrašą perklausytų labiau kvalifikuoti, užsienio kalbas suprantantys darbuotojai.
Visu sovietmečiu Linksmakalnis egzistavo kaip visiškia uždaras, tvoromis ir spygliuota viela aptvertas miestukas, kurio viduje buvo pastatyas kompleksas iš didelio kiekio antenų, visokios elektroninės įrangos ir darbo vietų operatoriams. Tie operatoriai klausydavosi tenai ir šiaip visokių užsienio radijo signalų, bet labiausiai - visokių palydovų komunikacijų. Taip pat čia buvo ir SSRS vyriausybinių ryšių retransliacijos centras.
Po to, kai SSRS subyrėjo, sovietai praktiškai visą įrangą arba išvežė, arba sunaikino, o jo gyventojai irgi didele dalimi iškeliavo į Rusiją. Taigi, iš Linksmakalnio faktiškai nieko ir nebeliko. Vienu metu kaimas išvis buvo negyvenamas.
Vėliau vietoje senų griuvėsių ėmėsi atsistatinėti naujas kaimas, kuris greitai išaugo ir dabar čia žmonių gyvena netoli tūkstančio.