Ketverto gauja

Ketverto gauja (四人帮) - tai toksai Komunistinės Kinijos įvardinimas grupei Mao Dzeduno pavaldinių, įskaitant ir jo žmoną, kurie buvo aršiausi Kultūrinės revoliucijos organizuotojai ir rengėjai, o taip pat bandė dar laikyti valdžią ir tą reikalą tęsti ir po paties Mao Dzeduno mirties. Kadangi Kultūrinė revoliucija buvo tokia baisi ir tiek žalos atnešusi, kad netgi durniausiems ir visai jau nukvakusiems komunistams to buvo per daug, tai visas tas ketvertas buvo suimtas, nukankintas, o paskui pasodintas iki gyvos galvos, o paskui numirė.

Ketverto gauja susiformavo maždaug kartu su pačia Kultūrinės revoliucijos pradžia, kai Kinijos kultūrai 1966 metais vadovauti buvo paskirta Mao Dzeduno žmona Jiang Quing. Kartu su padėjėjais šioji ir ėmė vadovauti kultūros pokyčiams, augindama chunveibinų gaujas, kuriomis vėliau bandė remtis, laikydama savo valdžią.

Kai 1976 metais Mao Dzedunas numirė, tai kartu ėmė strigti ir Kultūrinė revoliucija, bet jo žmona ir keli jos sėbrai - tokie Zhang Chungiao, Yao Wenyuan ir Wang Hongwen pabandė pilnai perimti didžiojo Kinijos vado valdžią, įtaką ir pratęsti jo darbus. Vienok nepavyko - Mao Dzedunas numirė 1976 metų rugsėjo 9, o jau spalio 6 dieną visi buvo suimti, nes likusi Kinijos Politbiuro dalis ir Kinijos Armijos vadovybė kaip tai nusprendė, kad gana jau jiems tų represijų, kai jie patys bet kurią dieną rizikuoja būti sušaudytais.

Po Ketverto gaujos suėmimo buvo įvairiais lygiais paviešintas šioks toks kiekis medžiagos apie kompartijos ir chunveibinų veiklą Kultūrinės revoliucijos metu. Pakankamai plačiais mastais buvo kalbama apie tai, kad Mao Dzeduno žmona Jiang Quing kartu su savo sėbrais pažeidinėjo Mao Dzeduno idėjas ir taip toliau (ignoruojant faktą, kad išties jie tas idėjas įgyvendino), tuo tarpu siauresniuose sluoksniuose, Kinijos kompartijos viduje buvo pradėta skelbti (ir skelbiama dar kelerius metus) įvairi informacija apie kai kuriuose regionuose chunveibinų vykdytas masines žudynes, žmonių kankinimus, kanibalizmą ir pan..

Per 1981 įvykusį teismą Mao Dzeduno žmona nusikaltimus neigė ir skelbė, kad tik vykdė paties Mao Dzeduno nurodymus, gi kiti įvairiau išsisukinėjo ar atgailavo. Per teismą buvo skelbiama, kad dėl kultūrinės revoliucijos buvo neteisingai represuota apie 750 tūkstančių žmonių, o virš 34 tūkstančių mirė, ir kad čia buvo šito Ketverto kaltė, o Mao Dzedunas buvo nekaltas ir doras, ir tik rūpinosi Kinijos gerove.

Realus Kultūrinės revoliucijos aukų skaičius nėra žinomas iki šiol, nes absoliuti dauguma duomenų liko įslaptinti. Pagal dabartinius vertinimus, žuvusių buvo apie keletas milijonų, ir taip pat žinoma, kad kai kurie Kinijos armijos vadai buvo įvardinę bent kelis kartus didesnius skaičius, nei patys didžiausi iš tų, kokius įvardindavo Vakarų analitikai - t.y., apie 8 milijonus ar netgi dar daugiau.

Nuostabioji dalis yra ta, kad nors Ketverto gauja ir buvo nuteista, Mao Dzedunas taip ir liko oficialiai Komunistinėje Kinijoje garbinamu vadu su kad ir smarkiai susilpnėjusiu, bet vis dar asmenybės kultu, nors kiekvienam žmogui aišku, kad išties ta Ketverto gauja tebuvo Mao Dzeduno parankiniai.