Grunto bangos

Grunto bangos - tai tokios radijo bangos, kurių sklidimas yra susijęs su elektros srovių susidarymu žemės paviršiuje, t.y., grunte. Tokios srovės juntamai gali susidaryti, esant dažniams iki 30MHz, t.y., radijo bangoms, kurių ilgis iki 10 metrų, o labai stipriai veikia radijo bangoms, kurių ilgis iki 100 metrų, t.y., dažniams iki 3MHz.

Grunto bangos dar kartais vadinamos Nortono bangomis, nes kadaise apie 193x jų sklidimą gan detaliai išanalizavo ir aprašė toksai Alfred Norton.

Radijo bangos, kurios sklinda, sudarydamos ant žemės paviršiaus sroves, veikia taip, lyg kiekvienas žemės paviršiaus plotas būtų atskira antena, išspinduliuojanti tas radijo bangas horizontaliai. Kai radijo bangos ilgis yra gana didelis, pvz., šimtai metrų, paviršiaus nelygumai beveik nedaro įtakos bangos sklidimui, tačiau banga pasigauna paviršių ir vėl yra išspinduliuojama vis tolimesniuose ir tolimesniuose plotuose. Nors toks bangos perdavimas ir nėra labai efektyvus (bent jau lyginant su jonosferiniu atspindėjimu), jis visgi leidžia radijo bangoms nusklisti toli už horizonto, radijo priėmimo nuotolį padidinant iki kelių šimtų, o kartais ir virš tūkstančio kilometrų.

Esminis grunto bangų pliusas - kad jų sklidimas beveik nepriklauso nuo atmosferos sąlygų, t.y., nuo to, koks paros laikas, kaip pasiskirsčiusi jonizacija jonosferos sluoksniuose ir panašiai. Todėl ir dieną, ir naktį šios bangos priimamos gan stabiliai gerai (arba, greičiau, gan stabiliai prastai ar vidutiniškai).

Kaip pvz., kai Lietuvos Radijas transliuodavo iš Vilniuje esančio siųstuvo vidutinėmis bangomis, tai Kaune girdėdavosi kuo puikiausiai, tačiau Klaipėdoje ar Palangoje apie vidurdienį laidas priimti iš bėdos gaudavosi tik naudojant pakankamai geros kokybės radijo imtuvą - nes grunto bangos sklisdavo gan sunkiai. Situacija pasikeisdavo vakare, sutemus, kai transliacija staigiai pagerėdavo dėl atsiradusių jonosferinių atspindžių - tada jau Lietuvos Radijas girdėtis imdavo kuo puikiausiai net ir su visai prastu radijo imtuvu.

Stipriai šis gruntinio sklidimo efektas pastebimas ilgųjų bangų atveju, gana juntamai veikia vidutinių bangų atveju, tačiau kažkiek juntamai suveikia ir trumpųjų bangų atveju. Konkrečiai tropinių bangų atveju šis efektas nors ir nėra nulemiantis tolimą bangų sklidimą, tačiau yra viena iš esminių sudedamųjų, kurių dėka bangos nueina pakankamai toli už horizonto, pailgina sklidimo nuotolį bent keliomis dešimtimis, o stiprių stočių atveju - ir virš šimto kilometrų.