Gnostikai

Gnostikai - tai įvairūs labai ankstyvų krikščionybės laikų filosofai, sektantai ir šiaip mąstytojai, gyvenę jau po tikrų Kristaus apaštalų mirties, t.y., krikščionybės mokymą perimdinėję ne iš Kristaus tiesiogiai ir ne iš jo tiesioginių mokinių, kūrę savo tikėjimo tiesas ir todėl nukrypę nuo pagrindinės bažnyčios mokymo linijos.

Įvairūs ano meto gnostikų sukurti mokymai bendrai vadinami gnosticizmu ir laikomi tais tikėjimais, kurie pirmus kelis šimtus metų kėlė daugiausiai visokių iššūkių ir problemų krikščionybės plitimui.

Pavadinimas "gnostikas" yra kilęs iš graikų kalbos žodžio γνωστικός (gnōstikós), kuris reiškia "turintis žinias".

Pats bendriausias įvairių gnostinių judėjimų požymis - kad juose remiamasi ne tiek tiesiogiai Kristaus mokymu bei evangelijomis, kiek savo nuosavomis įžvalgomis, atradimais, idėjomis iš kitų religijų ir panašiai. Kitaip tariant, gaunasi kažkas panašaus į sinkretizmą, tik iš daug senesnių laikų. Tokiuose judėjimuose įvairūs gnostikai patys neretai bandydavo vaizduoti naujus pranašus ar kartais netgi ir Kristaus įsikūnijimus - dėl to smarkiai konfliktuodavo ir tarpusavyje, ir su pagrindinėmis krikščionybės srovėmis.

Visokie gnostikai ilgainiui buvo išnaikinti, nes dauguma arba išsipjaudavo tarpusavyje, arba kita dalimi - būdavo paskelbiami eretikais ir tada išgyvendinami, taigi, jau ankstyviaisiais Viduramžiais gnostikai iš esmės išnyko.