Fotoaparatų objektyvų jungtys

Fotoaparatų objektyvų jungtys - tai tos jungtys, per kurias objektyvas būna jungiamas prie fotoaparato kūno. Paprastai, kai kalbama apie tas jungtis, tai turimos omeny tokios, kur leidžia normaliam žmogui tiesiog pasikeisti savo fotoaparato objektyvą į kokį nors kitą. Fotoaparatai, kurie turi tokias jungtis, dar būna vadinami sisteminiais fotoaparatais.

Šiais laikais fotoaparatų jungtys yra tapę sena baisia daugybės fotografų galvasope, nes tarpusavy būna nesuderinamos, tad objektyvas, skirtas vienam fotoaparatui dažnai visai netinkamas kokiam nors kitam. Ką ten netinkamas - būna kartais netgi tokių atvejų, kad objektyvas atrodo lyg ir tinkamas, ir suderinamas, ir netgi reklamuojamas kažkada buvo kaip kokį tai standartą atitinkantis - o įstačius ir neveikia, ir užstringa taip, kad ištraukti pasidaro iš principo neįmanoma. Visa laimė, kad tokie kraštutiniai atvejai tai jau labai reti.

Labai užpisantis reikalas yra tai, kad nemažai tų jungčių dar ir atrodo labai panašiai, ir skiriasi vos keliais milimetrais - tai tada nesigauna nustatyti, kokiam fotoaparatui koksai objektyvas tinka ir kam išvis buvo skirtas. Tai tada vėlgi nežinai, ar pirkti, ar nepirkti. Pabandykit vizualiai atskirti kad ir du klasikinius formatus - M39 nuo M42, ir pamatysit, kad net geriausią akį turėdamas, gali susipainioti.

Kažkiek gyvenimą palengvina visokie adapteriai, kurie leidžia vienos sistemos objektyvą jungti prie kitos sistemos fotoaparato, bet čia irgi ne visada paprasta. Gerai jei ten židinio nuotolis ilgas, o fotoaparato skylė plati, tai adapteriai tada bus pigūs ir objektyvai lengvai įtilps. Gi atvirkščiu atveju gali būti labai prastai: skylė per siaura, objektyvas nesifokusuoja ir panašiai, tai tada adapteris gali kainuoti netgi brangiau, nei koks nors ne pats pigiausias objektyvas.

Kaip sako, kai kurie gamintojai kas porą dešimtmečių tyčia išleidžia vis naują savo jungčių variantą, kuris būtų pilnai ar dalinai nesuderinamas, nes tada gali vėl krūvas objektyvų parduoti. Tiesa, kartais tai baigiasi tuo, kad baigiasi ir fotoaparatų, ir objektyvų pardavimai.

Bendrai tai jungtys tradiciškai būna dviejų rūšių - srieginės ir bajonetinės, bet dabartinės visos yra bajonetinės, o štai tos, kur su viskuo geriausiai suderinamos - tai srieginės. Srieginės yra M42, kuri yra visų laikų didžiausias standartas, o taip pat ir M39, kuri yra kiek senesnis ir mažiau populiarus, bet irgi labai išplitęs standartas. Nepatogumas su visais tais sriegiais vienas - reikia labai ilgai ir nepatogiai sukti, kai reikia keisti objektyvą. Gi bajonetinės turi tokį fiksavimą, kur įkiši, pasuki per kokį ketvirtį ar net mažiau pasukimo ir objektyvas užsifiksuoja - žodžiu, greita ir patogu. Deja, tarp bajonetinių jungčių suderinamumo mažiausia, o į kai kurias tiesiog faktiškai net neegzistuoja adapteriai.

Kropas - esminė jungties savybė, kurią reikia suprasti

Viena svarbi savybė, kurią reikia suprasti, jei kalbam apie fotoaparatų objektyvų jungtis - skirtingi fotoaparatai yra konstruoti su skirtingu sensoriumi. Taigi, net jei jungtis vienoda, visada bus klausimas, ar objektyvas yra toks, kad duotų vaizdą į visą sensorių. Tai reiškia, kad pilno kadro fotoaparatams skirti objektyvai padengs visą pilno kadro sensorių ir visus mažesnius. Bet mažesniems sensoriams skirti objektyvai jau pilno kadro nepadengs - kadro kraštuose liks tamsios zonos be vaizdo. Toksai padengimas yra vadinamas kropu - t.y., kiek smarkiai yra apipjaustytas kadras, t.y., koksai fotomatricos dydis.

Yra tokie kropai, kurie gali pasitaikyti pas kaitaliojamus objektyvus:

• Vidutinis formatas - 0,64 - t.y., vaizdas gerokai didesnis, nei pas pilną kadrą
• Pilnas kadras (35mm) - 1,0 - t.y., būtent pilnas kadras, kaip pas senus įprastinius juostinius fotoaparatus
• APS-C - 1,5-1,6 - tai įvairių firmų gaminami skaitmeniniai fotoaparatai, kurių kadras daug mažesnis už pilną, tačiau vis dar gana didelis
• MFT arba M43 - 2,0 - tai kropas, kuris dar gerokai didesnis, negu APS-C, bet vis fotomatrica vis dar pakankamai didelė, kad galima būtų gauti gerą vaizdą
• Visi kiti šūdai, kur objektyvai būna nekeičiami, o matricos dydis - absurdiškai mažas, kartais maždaug 1-2mm ar netgi dar mažiau

Tai reiškia, kad didesniam kadrui skirti objektyvai bus dideli ir sunkūs, o kropams visokiems - bus maži ir lengvi. Bet to mažesnio formato objektyvai netiks didesniems fotoaparatams, arba jei ir tiks, tai per adapterį, kuris smarkiai priartintų vaizdą ir kartu labai sumažintų šviesingumą.

Beje, jei jūsų fotoaparatas yra, pvz., pilno kadro, tai dar nereiškia, kad tiks pilno kadro objektyvas su kita jungtimi, nes ten yra ir dar kitų visokių nesąmonių, kurios gali trukdyti. Bet bent jau tiek, kad ta tikimo tikimybė bus bent kažkiek didesnė.

Pipedijai žinomos fotoaparatų objektyvų jungtys

Čia štai kai kurios Pipedijai gerai žinomos itin populiarios jungtys, bet išties tik maža dalelė iš viso to, kas gali pasitaikyti:

• Vidutinis formatas:
  • Mamiya
  • Hasselblad
• Pilnas kadras:
  • M39 aka LTM
  • M42
  • Canon EF
  • Canon FD
  • Canon FL
  • Canon RF
  • Nikon F
  • Pentax K
  • Sony A aka Minolta A
  • Sony E
  • Miranda
  • Leica M
  • Leica L
• APS-C kropas:
• Canon R
• Canon EF-S
• Canon EF-M
• Canon RF-S
• Nikon Z
• MFT kropas:
  • M43 aka MFT

Turėkit omeny, kad kartais jungtys ir pilnam kadrui, ir kropui gali būti vienodos, tad nustatyti ar objektyvas pilno kadro, kartais gali pavykti tik uždėjus jį ant pilno kadro fotiko. Mechaniškai vienodos jungtys būna pas Sony A, Leica L, Sony E, Nikon F, o taip pat mechaniškai vienodi yra Canon EF ir Canon EF-S bei Canon RF ir Canon RF-S objektyvai, kur kropams tinka pilno kadro objektyvai su ta pačia jungtimi. Taip kad čia žiūrėkit, kad savo prabangiam pilno kadro fotikui kokio pigaus kropinto šūdo nenusipirktumėt.

Čia dar ateityje šitą sąrašą pratęsim, bet jau ir kol kas matomai čia matosi, kad tai tik pati pradžia.

Ai, dar atskira ir panaši tema - tai video kamerų objektyvų jungtys, iš kurių pora populiaresnių yra šios dvi:

• C mount
• B4 mount