Kropas

Kropas - tai toksai fotomatricos dydis, kuris yra apkirptas. Kitaip tariant, būna visoksai vidutinis formatas, būna daug mažesnis pilnas kadras, o būna kad ir tas pilnas kadras apkarpyto dydžio, t.y., daug mažesnis, nei normalios senovinės fotojuostelės kadras.

Senas klasikinis 35 milimetrų juostelės kadras, iš kurio ir kyla pilno kadro standartas, turi lygiai 36x24 milimetrų išmatavimus ir atitinkamai 864 kvadratinių milimetrų plotą (nors kai kurie gamintojai ir čia bando sukčiauti ir sumažinti juos bent keliomis dešimtosiomis milimetro, pvz., iki 35.9x23.9mm). Visos mažesnės fotomatricos yra apkarpytos - tai ir reiškia, kad kropinės. Apkarpymo faktoriumi laikomas tiesiog išmatavimas - kiek kartų pagal horizontalų išmatavimą sumažėjo padaromas kadras.

Įprastai kropu laikomos tik tos fotomatricos, kurių dydis visgi yra dar bent kažkiek panašus į normalų kadrą - t.y., paprastai kai bent vienas (ar abu) išmatavimai yra bent dviženkliai skaičiai milimetrais - tada bent su išlygomis galima tarti, kad čia kažkoks "apkarpytas kadras". Jei abu skaičiai yra dar mažesni, tai jau apie kadro apkarpymą nėra jokios kalbos - tai tiesiog mikroskopinė šūdina matrica, tinkama tik šūdinoms muilinėms ir mobiliakams. Kiti gi sako, kad nu jei apkarpius dar ketvirtadalis kadro lieka - tai čia gal dar visgi kažkoksai apkarpytas kadras, bet nu jei lieka dar mažiau, tai jau sorry, čia ne kropas, o šūdopas kažkoks gaunasi...

Taigi, jeigu jūs turite muilinę, tai pas jus jau nebus netgi ir kropas, o bus išvis kažkoks mikropas, nebent ta muilinė būtų kokia nors labai jau išskirtinė ir kainuojanti absurdiškus pinigus.

Kropų ir objektyvų suderinamumas

Kropą svarbu suprasti, kai renkiesi visokius objektyvus, nes būna, kad kokius nors skirtingus objektyvus galima prijungti per fotoaparato objektyvo jungtį, bet nors ir pasijungia, vaizdas gali nesigauti. Esmė ta, kad mažai fotomatricai skirtas objektyvas negalės apšviesti didelės fotomatricos, t.y., kropas negalės padengti pilno kadro. Dėsnis čia toks: didesniam kadrui skirtas objektyvas dažnai bus pritaikomas mažesniam kadrui, tačiau mažesniam kadrui skirtas objektyvas nebus pritaikomas didesniam kadrui.

Iš principo, aišku, galima ir mažesniam kadrui skirtą objektyvą pritaikyti didesniam kadrui, bet tada bus vienas iš dviejų variantų:

• Vaizdas bus su žiauria vignete, kur kadro kampai bus tiesiog juodi, nes jie nenumatyti
• Objektyvą reiks atitolinti su tele žiedais, o tada gausis gerokas priartinimas (dažniausiai apie pusantro karto) ir kartu maždaug du kartus (dažniausiai) sumažėjęs šviesingumas

Kaip matote, abu tokie variantai nedžiugina, tad geriau jau ieškotis tinkamo arba didesnio kadro objektyvo.

Kropų variantai

Keturi dažniausiai pasitaikantys kropų variantai:

• Vidutinis formatas - tai kada sumažinimo faktorius yra lygus apytiksliai 0,64 - tai reiškia, kad kadras išties yra gerokai didesnis už standartinį 35mm juostos kadrą
• Pilnas kadras - tai kada sumažinimo faktorius yra lygus 1, kitaip tariant - dydis kaip pas standartinį 35mm juostos kadrą. Kitaip tariant - čia nieko nenukropinta ir neapkarpyta.
• APS-C - maždaug 1:1,5 ar 1:1,6 pagal išmatavimus - tai kadras, kuris pagal dydį yra artimas nevykusiam sumažintų fotojuostų formatui - APS (Advanced Photo System) type C arba APS-Crop. Dydis yra 25.1×16.7mm, nors gali būti ir vos vos mažesnis. Plotas čia gaunasi apie 419 kvadratinių milimetrų, t.y., mažiau, kaip pusė nuo pilno kadro.
• Micro Four Thirds - maždaug 1:2 pagal išmatavimus - kartu su objektyvų jungtimis sukurtas fotomatricos standartas, kurio dydis yra 17.3x13mm, o plotas apie 220 kvadratinių milimetrų, t.y., maždaug ketvirtadalis nuo pilno kadro.

Iš esmės, jau Micro Four Thirds formatas yra pakankamai smarkiai sumažintas sensorius, kad netgi lyginant su įprastais kropais, buvo mažiukas, bet bent jau ne tiek mažas, kad fotografai vadintų muilinėms skirtu šūdu. Taigi, Micro Four Thirds yra kad ir micro, bet visgi šioks toks priimtinumo ribose veikiantis dydis.

Bendrai tai kropai dažnai laikomi tam tikru neblogu kompromisu, kur vis dar nėra pilno kadro, kuris labai brangus ir didelis, o fotikai sunkūs ir taip toliau, ir šiaip visokių muilinių, kurios nekokybiškos, detales atkuria per ekstrapoliuotus pikselius su AI ir taip toliau. Čia visgi fotomatrica dar gana nemaža, gali surinkti nemažai šviesos ir duoti daug detalių, bet už normalesnę kainą.

Gi kitą vertus, pasižiūri į kai kuriuos tuos madingus naujus fake-DSLR fotoaparatus, ir pamatai, kaip žmonėms už prastus kropus moka keturgubai brangiau, nei už pilną kadrą, ir tada supranti, kad tos realios techninės charakteristikos daugumai žmonių nieko nereiškia.