Dalia Tamulevičiūtė
Dalia Tamulevičiūtė - viena iš garsiausių visų laikų Lietuvos teatro režisierių, daugelį metų buvusi faktinė Vilniaus Jaunimo Teatro vadovė. Gimė 1940 metais Tikrojoje Varėnoje, tenai ir užaugo - pačiais stalininio teroro metais, kai Lietuvoje vyko žudynės.
Užaugusi, išvažiavo iš Lietuvos, kurį laiką gyveno Rusijoje, kur sugebėjo įstoti į GITIS - Lunačiarskio institutą, kuris buvo laikomas svarbiausia SSRS režisūros ir aktorystės mokymo įstaiga, kurią pabaigė 1971 metais. Po šito instituto visiškai atsivėrė keliai karjerai Lietuvoje, tad išsyk po baigimo pradėjo dėstyti Konservatorijoje, o taip pat įsidarbino Vilniaus Jaunimo teatro režisiere, o paskui ir Kauno valstybinio dramos teatro režisiere.
Čia reikia suprasti vieną momentą: Rusijoje tautinėms mažumoms būdavo paliekama papildomų vietų stojimui į kai kurias didžiausias įstaigas, tad tie, kas susiprasdavo ir į ten išvažiuodavo studijuoti, turėdavo didesnius šansus pakliūti į aukštąsias mokyklas, negu kad pačioje Lietuvoje. Kartu centrinės, Maskvos ir Leningrado aukštosios mokyklos Lietuvoje buvo laikomos aukštesnėmis, todėl jų diplomas visada nulemdavo, lyginant su lietuviškos aukštosios mokyklos diplomu. Sovietinė valdžia skaitydavo, kad jei žmogus baigęs universitetą Maskvoje, jis Lietuvoje ar kitose respublikose veiks kaip nutautinimo agentas, todėl suteikdavo daug daugiau karjeros galimybių. Taigi, šitaip gaudavosi nors ir gana komplikuotas, tačiau visgi efektyvus būdas padaryti šuolį karjeroje, apgaunant sovietinę sistemą.
Nuo 1975 metų Dalia Tamulevičiūtė tapo Vilniaus Jaunimo tetro vyriausiąja režisiere, t.y., faktine teatro vadove. Ten dirbdama, pradėjo pas save įdarbinti įvairius laisvamanius, atskalūnus ir sovietų valdžios priešininkus. Gelbėdavo netgi žinomus disidentus, kurie buvo jau atvirai persekiojami KGB ir apie kuriuos gaudavo pranešimus, kad tie neturi būti priimami į darbą. Rasdavo jiems vietą pradžioje kaip visiškai nekvalifikuotiems darbininkams ar valytojams, o paskui perkeldavo ir į geresnes, visokias technines pareigas. Tokiu būdu Jaunimo teatre sukūrė faktinį disidentų būrelį, iš kurių žinomiausias buvo Vytautas Bogušis.
Dalia Tamulevičiūtė buvo ištekėjusi, tačiau santuoka ėjosi keistokai - jos vyras buvo anoksai Aleksadras Burdonskis, kuris irgi buvo režisierius, bet dirbo Maskvoje. Jis pats garsėjo tuo, kad buvo tikras Josifo Stalino anūkas. Nors po Chruščiovo atšilimo stalino giminaičiai neturėjo didelės įtakos, bet kitą vertus, KGB juos persekioti vengė, jie buvo priskiriami mažorams. Vienas iš spėjimų - kad Dalia Tamulevičiūtė už savo disidentų globojimą ir organizavimą nebuvo pasodinta būtent todėl, kad buvo susigiminiavusi su Stalino šeima. Kitą vertus, čia tik vienas iš daugelio visokių gandų, kurie anais laikais vaikščiojo.
Kai įvyko 1987 mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo, tai paskui KGB ir tiesiogiai persekiojo jo dalyvius, o mitingo organizatorius - ypatingai smarkiai, terorizuodama ir jų vadovus. Kadangi Dalia Tamulevičiūtė buvo įdarbinusi vieną iš organizatorių - Vytautą Bogušį, tai ir ji buvo terorizuojama, jai buvo tiesiog pastatytas ultimatumas: arba ji viešai pasmerks mitingo dalyvius ir išmes Vytautą Bogušį iš darbo, arba bus uždarytas visas Jaunimo teatras. Po terorizavimo Tamulevičiūtė buvo priversta pasirašyti kažkokį pasmerkimą ir paskui per įstaigos susirinkimą pamoralizuoti visus apie sovietinę santvarką, tačiau nei Vytauto Bogušio, nei kitų priglobtų antisovietininkų iš darbo visvien neišmetė. Nors KGB teroras dar kurį laiką tęsėsi, tie vėliau susitaikė, kad nieko nepadarys.
Mirė Dalia Tamulevičiūtė 2006 metais, birželio 1 dieną.
Šiais laikais Dalia Tamulevičiūtė laikoma tuo žmogumi, kuris matyt daugiausiai davė visai organizacinei teatrinės režisūros kultūrai, organizuodama režisūrą ir spektaklių statymą kaip efektyvų, gerai veikiantį, atkartojamą procesą. Tamulevičiūtės vardu dabar vadinamas kasmetinis Varėnoje vykstantis profesionalių teatrų festivalis, taip pat teikiama ir Dalios Tamulevičiūtės vardo premija.