Džinas

Alkoholio propagandistų rašliava, nes Džinas pagal NTAKD esąs nuodai, nes jie čia yra paminėti, taip kad šitai yra mirties kultas Visus Pipedija kviečia gydytis nuo alkoholizmo ir negerti, nes lašas degtinės - milijonas žuvusių smegenų ir kepenų cirozė, todėl gerti yra nesveika. Tai yra alkoholikų pagalbos šauksmas, bandan pasiteisinti, kur atlyginimą pragėrė ir kad juos reikia gydyti. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius degtinei, o taip pat kad Džinas būtų uždrausta vardan moralės gerinimo.

Džinas - toksai kadagių pagrindu daromas alkoholinis gėrimas, jei taip visai paprastai - tai kaip ir degtinė, tik perdistiliuota su kadagių uogomis ar sėklomis, o visai jau pigiu atveju - tai ir tiesiog su kadagių spygliais ir šakomis. Vienas iš esminių komponentų džintonikui.

Kažkada džiną išrado britai, kai paaiškėjo, kad labai jau pigios degtinės rūšys labai būna smirdančios, nes į brogą dedama kas papuola. Gi pigiausios degtinės broga būdavo daroma kuo pigesnė, nes alkoholikai visada rinkdavosi tiktai pagal mažiausios kainos kriterijų. Tai vat įsivaizduokit, iš ko jiems tą brogą darydavo - kokių nors grūdų ten nelabai ir būdavo, o tik visokios atliekos, kaip kad apipuvę daržovės ir vaisiai, o taip pat supelijusios duonos liekanos kurių jau niekas nebegalėdavo suvartot.

Aišku, kad broga iš tokių atliekų gaudavosi nei kiek ne blogesnė už paprastą, tik vat smirdėdavo netgi po dviejų pervarymų. Ir smarvė būdavo gana stipri, dėl ko tokią degtinę pirkdavo nebent jau visai prasigėrę žmogėnai, o tai reiškė, kad nei daug parduosi, nei brangiai.

Tai vat vieną kartą kažkas iš degtindarių sugalvojo, kad galima į tą spiritą įpilti truputį terpentino ir smarvė labai smarkiai pasikeis, gausis kaip koksai pušų aromatas. Pušų aromatas, deja, nelabai kam asociavosi su gėrimais, o asociavosi tik su darbu, tai toksai gėralas irgi populiarumo negavo.

Bet dar paskui kažkas susiprotėjo, kad gi reikia dėti ne šiaip spygliuočių atliekas kokias, o kadagių uogas ir šakeles, nes šios naudojamos ir maisto prieskoniams, ir kvepia skaniai, ir sugeba permušti beveik bet kokią smarvę.

Štai šitas receptas ir paėjo - džinas momentaliai išpopuliarėjo, ir užkibo ant jo ne tik alkoholikai, bet netgi ir visai pinigų turinti publika, nes gėrimas buvo labai kvapnus, tinkamas atvejams, kur smarvė ne alkoholyje, o, pvz., aplinkui. Tai dėl to džiną gerti ėmė ir žmonės, kurie dirba ne itin švarioje aplinkoje ir nori tiesiog numušti tą smarvę.

Taip atsirado ir kai kurios prabangesnės džino rūšys, daromos iš geresnės brogos, o taip pat ne tik su kadagiais, bet ir su kitais augaliniais (botaniniais) priedais.

Visgi bendras receptas išliko toks:

• Broga, pirmas varymas - gaunama silpna degtinė
• Į ją pridedamas geras kiekis kadagių (ir, jei reikia - tai ir kitų žolių)
• Antras varymas - gaunamas džinas, t.y., stipri degtinė su daug aromato
• Pagal poreikį džinas atskiedžiamas distiliuotu vandeniu, kad susilpnėtų iki 40 laipsnių