Crisis in the kremlin

Štai taip atrodo žaidimo coveris. Kaip priklauso, apačioje kremliaus vaizdelis ir viršuje riogso to laikmečio komunistų dievukas Gorbis.

Crisis in the kremlin (Krizė Kremliuje) yra toks 1991 m. amerikonų kompanijos Spectrum Holobyte sukurtas žaidimas DOS platformai, kuriame  1985–2017 m. laikotarpyje valdot SSRS kaip gensekas. Vienintelis paminėtinas dalykas žaidime yra tai, kad pirmą kartą minimas Lietuvos vardas.

Kame šio žaidimo esmė?

Žaidime galima pasirinkti vieną iš trijų gensekų, tokių kaip Michailas Gorbačiovas, Borisas Jelcinas, Jegoras Ligačiovas, kurie vargu, ar realybėje SSSR ar Rusijai ką nors gero padarė, nes Gorbio valdymo metu žlugo SSSR, Jelcinas ne tik daug išgerdavo, bet ir valdžią atidavė Putinui, bet kažkodėl žaidimo kūrėjai jį vaizdavo kaip gerietį, nes matai 1991 pučo metu užlipo ant tanko ir pasakė kalbą, na o Lygačiovas garsus nebent tik antialkoholine kampanija.   Žaidimą sukūrė ir išleido kaip tik maždaug tuo metu, kai žlugo SSSR. Įdomiausia dar nebent tai, kad kažkaip įsipaišė ir Lietuva, nes žaidime paminėta pirmąkart.

Tikslai ir eiga

Žaidimas turi ir vieną modifikaciją su papidytais scenarijais. Vienas iš jų nuostabus tuom, kad labai paprastai galime Lietuvai atiduoti visą kaliningradą. Apie tai matyt irgi amerikonai labai gerai pagalvojo.

Štai, kaip kūrėjai įsivaizdavo Jegorą Ligačiovą.

Žaidimas prasideda 1985 m. sausį, nors Gorbačiovas genseku tapo kovą, kuriame jau nuo sausio reikėtų susitvarkyti su biudžetu ir politine ideologiją, kurioje pagal socialinius (tokius, kaip valdymas, kariuomenė, atlyginimai ir pan.) punktus galima būti liberalesni ar netgi ultra-liberasni, o kariniu atveju netgi pasifistiški, nors kur pas rusus rasi to pacifizmo. Šis žaidimas buvo pirmasis, kuriame į biudžetą buvo įtrauktas individualus finansavimo paskirstymas (kąžkiek skirti maistui, kažkiek transportui, kažkiek šyškom, kažkiek KGB ir propagandai ir t. t.). Didžioji žaidimo dalis apima ypatingus įvykius (pakėlus telefono ragą, gauname pasirinkti tris variantus, matyt ir realybėje taip tvarkėsi gensekai), tokius kaip 1988 m. Armėnijos žemės drebėjimas, Černobylio avarija (kurioje kaip keista yra būdas išgelbėti pasaulį nuo katastrofos), 1988 m. kžkaip išlendantis Baltijos šalių nepriklausomybės klausimas, kuriame turime progą surengti referendumą ir taip išgelbėti Baltijos šalis nuo okupacijos, nes pasirinkus kitus variantus, Baltijos šalys vis tiek bus nepriklausomos, nes žaidimą kūrė amerikonai ir jie apie viską pagalvojo. Jie pagalvojo ir apie tai, kad žlugus SSSR, šalis statuso ir pavadinimo jau niekada nepakeis, taip gaunasi, kad kūrėjai buvo net ir tikri ekstrasensai.

Frakcijos

Žaidimą sudaro tris frakcijos, kurioms vadovauja gensekai, kurie šiuo metu visi trys mirę. Šiaip šios frakcijos didelių skirtumų neturi. Juos vienija bendras bruožas, nes kad ir už kuriuos žaisi, SSSR vis tiek žlugs, nebent tik išlaikyt įmanoma ilgiau, žaidime yra būdas SSSR paversti maskvos kunigaigštyste.

Reformistai

Reformistų lyderis Michailas Gorbačiovas. Vidutinio sunkumo, nes pasiknaisiojus ir pakeitus biudžetą, žaidžiant už reformistus dar padorią respubliką galima padaryt. Mirė 2022 m.

Nacionalistai

Nacionalistų lyderis Borisas Jelcinas, 1992 metais tapęs rusijos prezidentu. Kadangi kūrėjai nežinojo, kad jo dėka prezidentu tapo Putinas, tai kūrėjai jį ir vaizdavo superdidvyriu ir rusijos gelbėtoju, nes 1991 ant tanko užsilipo. Lengvo sunkumo, nes jo nei politbiuras, nei kariuomenė neatleidžia, o su biudžetu tai įmanoma SSSR nors ir žluguia, bent jau sočia padaryt. Mirė 2007 m.

Griežta linija

„Griežtos linijos“ lyderis Jegoras Ligačiovas, Kūrėjai apie jį nieko nežino, nes žaidime vietoj jo portreto kažkodėl panaudojo Brežnevo. O ir žaisti yra sunku, nes su biudžetu nieko neįmanoma normaliai padaryti, o ir padarius labai gretai politbiuras, kariuomenė arba neapsikentę gyventojai išvarys iš lovio.Mirė 2021 m.

Įvertinimas

Žaidimas buvo toks prastas, kad „PCGames “ paskelbė „Crisis in the kremlin “ žaidimą kažkodėl 1992 m.  geriausiu strateginiu žaidimu, kurį „kartu sudėtingu ir grožio dalyku“. Apskritai kalbant, šis žaidimas, kaip apskritai rusijos politika yra nieko gero, o ir šiaip neužbaigtas, su tokiais smagiais bugais, kaip SSSR žlugimas ir maskvos kunigaikštystės žlugimas. O jei kam ir patinktų šis žaidimas, tai patiktų visokiems vatnikams, tiems, kuriems prie ruso buvo geriau arba šiaip kokiam Algirdui Paleckiui.