Berazumis

Berazumis, berazumiai - taip seniau menamai liaudiškoje ir atseit tarmiškoje šnektoje vadindavo visokius pusgalvius, avigalvius, durnius bei kitus įvairius dibilus. Žodis yra iš rusų kalbos "razum", reiškiančio protą ir lietuviško priešdėlio "be-". T.y., pažodžiui šita svetimybė reiškia, kad kažkas yra beprotis, nors praktikoje žodis buvo vartojamas ta prasme, kaip "durnius".

Anuomet, kai buvo sovietmetis, buvo toksai kalbainių dvigubas žaidimas - sakydavo, kad skoliniai ir svetimybės iš rusų kalbos esą neteiktinos, bet kita ranka kišdavo tuos žodžius į visokias atseit tarmes kaip menamus tarmiškumus. Tai paskui tuos tarmiškumus visaip rodydavo, pvz., per TV. Tai būdavo klaikus vaizdas, kai kokia menamai tautinė tarmiška senolė pradeda šnekėti ir šneka 90% rusiška kalba - pvz., "niekatrų rozų berazumiai možni pamislyc čtuo žycies prastam neblikį buo gaspuodos viskų atajamie".

Žodžiu, tokie pseudolietuviški žodžiai buvo kaišiojami visur kur papuola, šnekant, kad čia esą liaudies šnekta kažkokia.

Tai čia paaiškinam: berazumiai yra tie patys kalbajobai, kurie sugalvojo, kad šitie jų rusiškos lietuvių liaudies kalbos fokusai praeis. Nepraeis.