Bartašiūno vila

Bartašiūno vila arba Tuskulėnų dvaras - dvaro rūmų kompleksas Žirmūnuose, per visą sovietmetį priklausęs NKVD ir KGB. Pavadinimą gavo nuo to, kad tenai ilgą laiką gyveno ir tuo pačiu "dirbo" ne kas kitas, o vienas iš didžiausių visų laikų nusikaltėlių - toksai Juozas Bartašiūnas.

Bartašiūno vila visą sovietmetį buvo aptverta, oficialiai jose buvo Vidaus reikalų kariuomenės kareivinės, tačiau visi kažkaip žinojo, kad realiai tai ten KGB priklausantys pastatai.

Labiausiai Bartašiūno vila pagarsėjo tuo, kad joje, kaip buvo nustatyta, buvo vykdomos žmonių žudynės - ir pavieniui, ir grupėmis. Nemaža dalis žmonių pokario metais būdavo šaudoma partijomis po keliasdešimt žmonių, o paskui lavonai išvežami sunkvežimiais nežinoma kryptimi. Kur būdavo dedami tie sunkvežimiais išvežti lavonai - iki šiol neaišku. Pagal išlikusius labai fragmentuotus duomenis, tie lavonai buvo vežami apie 20-30 kilometrų už Vilniaus į Baltarusijos pusę, o tada užkasami miško griovose, palaidojimo vietas užmaskuojant, kad jos liktų neatrastos.

Apie 1988 metus, po potvynio Nėris paplovė vieną iš šlaitų ir atsidengė didelis palaidojimas, kur buvo atkasti dešimtys į krūvą suverstų kūnų. Per vėlesnius kasinėjimus kūnų surasta ir kitose vietose, dar daugiau, tačiau tie, kas tyrinėjo Bartašiūno veiklą, spėja, kad netgi aplinkui palaidotų tėra surasta vos keli-keliolika procentų, tuo tarpu didesnioji dalis aplink esančių kapaviečių aiškiai nerasta iki šiol. Tai čia net nekalbant apie tas nežinomas kapavietes, į kur lavonai buvo vežami sunkvežimiais. Kai kurių tyrinėtojų vertinimais, Bartašiūno viloje galėjo būti nužudyta mažiausiai keletas tūkstančių žmonių. Kitaip tariant, nors čia nebuvo vykdoma tokių masinių žudynių, kaip Lukiškių kalėjime, tos žudynės čia tęsėsi daugelį metų, todėl sumoje galėjo būti ir didesnės.

Nors žinoma, kad Bartašiūno viloje buvo vykdomi ir kankinimai, kaliniai čia pakliūdavo jau nuteisti sušaudyti, t.y., žmonių kankinimus NKVD vykdydavo ne tardymo tikslais, bet tiesiog savo malonumui, pasitenkinimui. Tokie kankinimai trukdavę nuo 1-2 dienų iki kelių savaičių. Po to žmonės būdavo sušaudomi. Tuo tarpu specializuotas NKVD kankinimų kalėjimas, naudotas svarbių kalinių tardymui, buvo Mindaugo gatvėje.

Po SSRS griuvimo aplink Bartašiūno vilą buvo nutarta įrengti memorialinį parką - Tuskulėnų mirties parką. Tačiau prosovietiniai kalbajobai kažkur užsitrumpino galvose ir pradėjo aiškinti, kad negalima taip baisiai vadinti, todėl ėmė ir pervadino į rimties parką. Tai taip Tuskulėnų rimties parkas vadinasi iki šiolei, nors tikrasis pavadinimas būtų Mirties parkas, nes visa ta vieta buvo skirta žmonių žudymui.