Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Naminis alus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S (Atmestas 99.12.140.242 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Tararaika versija) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Naminis alus''' – savo paties, sau ar savo šeimos reikmėm pasigamintas [[alus]], patsai tikrasis, natūralus ir gyvas. | '''Naminis alus''' – savo paties, sau ar savo šeimos reikmėm pasigamintas [[alus]], patsai tikrasis, natūralus ir gyvas. | ||
Tai vat čia | Tai vat ir mums čia aišku kyla klausimų, kad jei jau visvien [[alus|alų]] geriam, tai geriau jau gal tradicinį, namuose išsivirtą gert! Tai ta proga, pavyko maloningai gauti paaiškinimą irgi instrukcijas iš žinomo aludario beigi [[blogeriai|blogerio]] [[Marijus Guscevičius|Marijaus Guscevičiaus]], katrasai specialiai mums parašė taip, kad netgi visiškas durnius dabar alaus namie gali išsivirt! | ||
== | == [[Marijus Guscevičius]] specialiai [[Pipedija|Pipedijai]] == | ||
[[Vaizdas:Verda_misa.jpg|300px|thumb|right|Tai vat taip atrodo toji "arbata" - [[misa]] su verdamais apyniais, išu kurios [[alus]] bus raugiamas!]] | [[Vaizdas:Verda_misa.jpg|300px|thumb|right|Tai vat taip atrodo toji "arbata" - [[misa]] su verdamais apyniais, išu kurios [[alus]] bus raugiamas!]] | ||
Kas yra alus ir kaip jo pasigaminti? Paprastai tariant, alus yra rauginta miežių "arbata", dažniausiai pagardinta [[apyniai|apyniais]]. Iš šio apibrėžimo nesunku nuspėti ir alaus gaminimo procesą: | Kas yra alus ir kaip jo pasigaminti? Paprastai tariant, alus yra rauginta miežių "arbata", dažniausiai pagardinta [[apyniai|apyniais]]. Iš šio apibrėžimo nesunku nuspėti ir alaus gaminimo procesą: | ||
# Iš specialiai apdorotų [[miežiai|miežių]] ([[salyklas|salyklo]]) padaroma saldi arbata (saldumas iš daigintų grūdų!), mirkant juos 66-68 laipsnių temperatūroje ir po to nutekinant saldų skystį – [[misa|misą]]. (Šiais laikais namų aludariai patogumo dėlei, dažnai naudoja jau paruoštą salyklo ekstraktą – sausą arba skystą – taip sutaupoma laiko ir pastangų, reikia mažiau specialios įrangos, o rezultatas praktiškai tas pats.) | # Iš specialiai apdorotų [[miežiai|miežių]] ([[salyklas|salyklo]]) padaroma saldi arbata (saldumas iš daigintų grūdų!), mirkant juos 66-68 laipsnių temperatūroje ir po to nutekinant saldų skystį – [[misa|misą]]. (Šiais laikais namų aludariai patogumo dėlei, dažnai naudoja jau paruoštą salyklo ekstraktą – sausą arba skystą – taip sutaupoma laiko ir pastangų, reikia mažiau specialios įrangos, o rezultatas praktiškai tas pats.) | ||
# Po to, misoje nuverdami [[apyniai]]. [[Misa]] ataušinama | # Po to, misoje nuverdami [[apyniai]]. [[Misa]] ataušinama. | ||
# Galiausiai, gauta apyniuota [[misa]] yra užraugiama alaus [[mielės|mielėmis]]. O tada belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol mielės suvartos "arbatoje" esantį cukrų, išskirdamos (ekskrementuodamos) [[alkoholis|alkoholį]]. Laukti reikės – 2-7 dienas, priklausomai nuo buvusio cukraus kiekio ir mielių gyvybingumo, temperatūros ir pan. | # Galiausiai, gauta apyniuota [[misa]] yra užraugiama specialiomis alaus [[mielės|mielėmis]]. O tada belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol mielės suvartos "arbatoje" esantį cukrų, išskirdamos (ekskrementuodamos) [[alkoholis|alkoholį]]. Laukti reikės – 2-7 dienas, priklausomai nuo buvusio cukraus kiekio ir mielių gyvybingumo, temperatūros ir pan. | ||
# Pasibaigus aktyvios fermentacijos laikotarpiui jau galima alų vartoti. Dar galima pilstyt jį į įvairius butelius ar statines ir brandinti, kad skonis būtų geresnis (rekomenduojama). Jei alutis silpnas ir lengvas, tai brandinti jo kažin kiek nereikia, tik palaikyt butely uždarytą 3 savaites, kad natūralios [[angliarūgštė|angliarūgštės]] prisisotintų. O jei stiprus ir apyniuotas tai butu gerai pabrandinti bent porą mėnesiukų, o kuo ilgiau tuo geriau! Kai kurios ypatingos alaus rūšys brandinamos metų metus. | # Pasibaigus aktyvios fermentacijos laikotarpiui jau galima alų vartoti. Dar galima pilstyt jį į įvairius butelius ar statines ir brandinti, kad skonis būtų geresnis (rekomenduojama). Jei alutis silpnas ir lengvas, tai brandinti jo kažin kiek nereikia, tik palaikyt butely uždarytą 3 savaites, kad natūralios [[angliarūgštė|angliarūgštės]] prisisotintų. O jei stiprus ir apyniuotas tai butu gerai pabrandinti bent porą mėnesiukų, o kuo ilgiau tuo geriau! Kai kurios ypatingos alaus rūšys brandinamos metų metus. | ||
| 23 eilutė: | 23 eilutė: | ||
* Kuo talpesnis puodas - [[misa|misai]] virti | * Kuo talpesnis puodas - [[misa|misai]] virti | ||
* Samtis ar mentelė maišymui | * Samtis ar mentelė maišymui | ||
* Uždaras alaus fermentavimo indas su skylute žarnelei agliarūgštei išleisti. Papildomas kranelis – patogus privalumas. | * Uždaras alaus fermentavimo indas su skylute žarnelei agliarūgštei išleisti. Papildomas kranelis – patogus privalumas. | ||
* Žarnelė agliarūgštei išleisti bei stiklinė su vandeniu ([[burbuliatorius]]) | * Žarnelė agliarūgštei išleisti bei stiklinė su vandeniu ([[burbuliatorius]]) | ||
* Poros metrų guminė žarnelė alaus perpilymui | * Poros metrų guminė žarnelė alaus perpilymui | ||
10:39, 16 sausio 2010 versija
Naminis alus – savo paties, sau ar savo šeimos reikmėm pasigamintas alus, patsai tikrasis, natūralus ir gyvas.
Tai vat ir mums čia aišku kyla klausimų, kad jei jau visvien alų geriam, tai geriau jau gal tradicinį, namuose išsivirtą gert! Tai ta proga, pavyko maloningai gauti paaiškinimą irgi instrukcijas iš žinomo aludario beigi blogerio Marijaus Guscevičiaus, katrasai specialiai mums parašė taip, kad netgi visiškas durnius dabar alaus namie gali išsivirt!
Marijus Guscevičius specialiai Pipedijai
Kas yra alus ir kaip jo pasigaminti? Paprastai tariant, alus yra rauginta miežių "arbata", dažniausiai pagardinta apyniais. Iš šio apibrėžimo nesunku nuspėti ir alaus gaminimo procesą:
- Iš specialiai apdorotų miežių (salyklo) padaroma saldi arbata (saldumas iš daigintų grūdų!), mirkant juos 66-68 laipsnių temperatūroje ir po to nutekinant saldų skystį – misą. (Šiais laikais namų aludariai patogumo dėlei, dažnai naudoja jau paruoštą salyklo ekstraktą – sausą arba skystą – taip sutaupoma laiko ir pastangų, reikia mažiau specialios įrangos, o rezultatas praktiškai tas pats.)
- Po to, misoje nuverdami apyniai. Misa ataušinama.
- Galiausiai, gauta apyniuota misa yra užraugiama specialiomis alaus mielėmis. O tada belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol mielės suvartos "arbatoje" esantį cukrų, išskirdamos (ekskrementuodamos) alkoholį. Laukti reikės – 2-7 dienas, priklausomai nuo buvusio cukraus kiekio ir mielių gyvybingumo, temperatūros ir pan.
- Pasibaigus aktyvios fermentacijos laikotarpiui jau galima alų vartoti. Dar galima pilstyt jį į įvairius butelius ar statines ir brandinti, kad skonis būtų geresnis (rekomenduojama). Jei alutis silpnas ir lengvas, tai brandinti jo kažin kiek nereikia, tik palaikyt butely uždarytą 3 savaites, kad natūralios angliarūgštės prisisotintų. O jei stiprus ir apyniuotas tai butu gerai pabrandinti bent porą mėnesiukų, o kuo ilgiau tuo geriau! Kai kurios ypatingos alaus rūšys brandinamos metų metus.
Sudedamosios dalys alui
Pagrindinės sudedamosios alaus dalys:
- Salyklas - daiginti miežiai, svarbiausia dalis
- Apyniai - nuo jų alus kartesnis, kvapnesnis irgi nepagįžta
- Mielės - nuo jų alus gauna burbuliukus, [[alkoholis|alkoholį] bei dalį skonio]
- Vanduo - tai čia jau kad skystas būtų
Įranga alui virti
Minimali įranga alaus gamybai namie:
- Kuo talpesnis puodas - misai virti
- Samtis ar mentelė maišymui
- Uždaras alaus fermentavimo indas su skylute žarnelei agliarūgštei išleisti. Papildomas kranelis – patogus privalumas.
- Žarnelė agliarūgštei išleisti bei stiklinė su vandeniu (burbuliatorius)
- Poros metrų guminė žarnelė alaus perpilymui
- Buteliai alui išpilstyti su kamšteliais bei uždarytuvu. Arba statinė.
Apie naminį alų internetuose
- Naminio alaus blogas - http://www.naminisalus.lt
- Tikro alaus blogas - http://tikrasalus.lt/naminio-alaus-receptai/
- Alaus forumas - http://www.alaus.info/forumas/naminis-alus/
- Visa alaus gamybos įranga ir medžiagos - http://www.savasalus.lt