Lietuviški valgiai

Lietuviški valgiai arba lietuvių valgiai - tai mūsų tautiniai patiekalai, kurie yra išrasti mūsuose ir yra tikras mūsų pasididžiavimas. Daugelis primityvių marginalų galvoja, esą lietuviai neturi nacionalinės virtuvės ar pan., o vat mes, kadangi žinom viską apie viską, čia jums ir papasakosim, apie tai, ką mes turim išskirtinio beigi ypatingo, ko neturi ir gali tik pavydėti kitos pasaulio šalys.

Bendrai apie lietuviškos virtuvės istoriją

Mūsų virtuvė yra gan unikali, skirtingai nuo kokių latvių, turime gausybę unikalių patiekalų, kuriais galime didžiuotis. Netgi galėtume pasakyti, kad Europoje savo turimų tautinių valgių gausa nusileidžiam gal tik prancūzams ir italams. Lietuviška virtuvė savyje sukaupė ir geriausiai išsaugojo visų baltų tautų kulinarinę patirtį, o kadangi Viduramžiais buvome ir tikra imperija - tai praturtėjo gausybe užsienio įtakos, kurią liaudis savaip perdirbo, perkūrė, sukurdama naujų valgių. Tarp užsienio įtakos labiausiai verta paminėjimo gal italų virtuvė - iš šios senovėj daugelį virėjų Lietuvon didikai atsiveždavo, nors savą įtaką darė ir į čia atkeldintos tautelės - totoriai, žydai, karaimai, tad XVIIIa. mūsų virėjai jau garsėjo pasaulyje ir darė didelę įtaką aplinkinėms šalims, ypač Rusijai, Šveidijai, Lenkijai.

Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, lietuvių virtuvė išsklido po Rusijos Imperiją, didele dalim buvo "nusavinta", tad daugelis menamai rusiškų ar ukrainietiškų patiekalų yra lietuviški. Panašiai buvo ir su daugeliu "lenkiškų" valgių, katrie, beje, Lenkijoje ėmė populiarėti XIXa..

Kai kurios bendros lietuviškų patiekalų ypatybės

Užsieniečių vertinimu, lietuviška virtuvė yra gan išskirtinė - maistas yra švelnus, subtilus, tačiau ekstremalus dviem požiūriais: dauguma valgių kraštutinai riebūs, o saldumynai gi - išskirtinai saldūs, dažniausiai turintys daug kiaušinių trynių. Kaip sakė vienas gurmanas beigi mitybos specialistas, atvykęs Lietuvon iš Vokietijos pasisvečiuoti: "Galvojau, kad vokiška virtuvė yra pati nesveikiausia, tačiau dabar sužinojau, kad lietuviška - tai gurmano mirtis nuo riebalų ir cholesterolio!". O kitas užsienietis prancūzas, paragavęs lietuviškų cepelinų, pareiškė taip: "Tai pats sunkiausias ir riebiausias patiekalas, kokį kada nors esu ragavęs, tačiau labai skanus!".

Riebus maistas yra ypatybė, atsiradusi dėl prasto, šalto klimato - tokiomis sąlygomis organizmui nepakanka tik angliavandenių, o reikia ir riebalų, itin daug - gyvulinės kilmės. Per šimtmečius neabejotinai išsivystė tautinės virtuvės prisitaikymas prie tokių sąlygų.

Lietuviai išsiskiria ir kitkuo - jie labai lengvai adaptuoja, savaip pakeisdami, užsieninius valgius, šitaip sukurdami naujus lietuviškus patiekalus - iš kitų šalių atkeliavę, originalūs receptai greit modifikuojami taip, kad atitiktų lietuvišką skonį, neretai jau po kelių metų pasikeičia neatpažįstamai. Ko gero, tai susiję su šimtmečių senumo lietuviška imperine patirtimi.

Nuo senų senovės lietuviai vartoja daugelį "europinių" prieskonių - juoduosius pipirus, muskatą, gvazdikėlius ir t.t., tad šie prieskoniai irgi tapo neatsiejama lietuviškos virtuvės dalimi.

Kad linksmiau būtų

Kad linksmiau būtų, pradėsim nuo vienos istorijos. Kaip tais kartą teko pietauti pas tokius pseudointeligentus, tai ten moteriškė, tikra durnė, padarė šaltibarščius, kaip ji suprato - įsivaizduokit tik: ji vietoj grietinės pridėjo majonezo, o viską dar "pagardino" vegeta! Tai, manau, kad nereikia nei komentuot, kad mes ten nieko ir nevalgėm!

Kiti gi nevispročiai būna, kad pareiškia, esą šakotis yra vokiškas valgis, o cepelinai - irgi kažkoks nelietuviškas. Ir t.t.. Itin tuo pasireiškė visiškai debilavota gauja intelekto nesužalotų veikėjų, turinčių ryšių kažkokiose ministerijose, pasivadinusi "Kulinarinio Paveldo Fondu" ar tai kažkaip panašiai. Dar yra anoks Vincentas Sakas, irgi įdomiomis istorijomis pasireiškęs. Tai vat, užtat mes ir kompensuosime čionai jų veiklą, paskleisdami rimtesnius faktus.

Lietuvių valgiai

Žuvies valgiai

• Žuvienė
• Rūkytas ungurys
• Silkutė su svogūnais

Mėsos valgiai

Mėsos valgiai lietuvių itin mėgstami, dažnas be jų neįsivaizduoja gyvenimo, ale ir čia mes turime daug savotiškumų. Skirtingai nuo likusio pasaulio, itin vertiname kiaulieną, o jautiena gi - antrarūšė mėsa (prisiminkim, kad iki įstojimo į ES, jautienos kaina buvo pusantro kart mažesnė už kiaulienos, kai likusioje Europoje - pusantro kart didesnė). Paukštiena (vištiena, etc.) tradicinėje lietuviškoje virtuvėje išvis nepriskiriama mėsai, nes ir yra liesa, ir reikalauja kitokio paruošimo.

Taigi, ne veltui juokaujama, kad lietuviui šventas gyvulys yra kiaulė - faktai tą ir rodo: mėsa lietuviui yra svarbiausias maistas, o tik kiaulės mėsa yra tikroji, ta, kurią lietuviai mėgsta, kitos gi mėsos - prastesnės ar išvis netikusios.

Kiti mėsos patiekalai

• Šaltiena

Rūkyta, sūdyta, džiovinta

• Sūdyta mėsa
• Skilandis
• Šalto rūkymo mėsa
• Karšto rūkymo mėsa
• Mėsos vyniotiniai
• Rūkyta dešra
• Sūdyti lašiniai
• Rūkyti lašiniai

Bulvių patiekalai

Nors bulvės į Lietuvą atkeliavo ne taip jau ir seniai, vos XVIa., per tuos kelis šimtmečius lietuviai išmoningai sugebėjo sukurti daugelį įvairių bulvinių patiekalų, neretai - labai originalių.

• Cepelinai
• Vėdarai
• Banda
• Kugelis
• Bulvių kukuliai
• Žemaitiški blynai
• Krosny keptos bulvės
• Bulvių košė
• Bulviniai blynai

Įvairios sriubos

Lietuviškos sriubos smarkiai skiriasi nuo vakarietiškų - tenai dauguma valgo vadinamąsias trintas sriubas, mūsiškės gi panašesnės yra į jų vertinamus troškinius, kartais - sultinius (dažnas lietuvis kokį guliašą, išvirtą vengriškai, pavadina sriuba, nors vengrams tai troškinys, mūsuose gi troškiniai būna tiršti, visai kitokie). Lietuviškose sriubose visad pabrėžiamas vienas iš esminių komponentų, pagal ką sriuba ir vadinama - pupelės, grybai, burokėliai ar pan.. Pagal sudėtį daugumą lietuviškų sriubų galima sąlyginai suskirstyti sriubas į "naująsias" ir "senąsias" - naujosiose, kaip priedas dedamos bulvės (ši mada ėmė plisti maždaug nuo XVIIIa.), senosiose gi - kruopos (dažniausiai - vadinamosios "perlinės" ar tiesiog paprastos kvietinės). Įdomu tai, kad ta pati sriuba dažniausiai gali būti verdama ir "naujuoju", ir "senuoju" būdais.

Karštos sriubos

• Pupelių sriuba
• Barščiai
• Grybų sriuba
• Dilgėlių sriuba
• Ruškynių sriuba
• Žirnių sriuba

Šaltos sriubos

• Šaltibarščiai
• Agurkienė

Saldžios sriubos

• Mėlynių sriuba

Košės ir pan.

Košės yra vieni iš seniausių valgių, kokius lietuviai žino. Populiarios viduramžiais, šiais laikais košės primirštos, daugelis išskirtinių jų virimo paslapčių jau negrįžtamai prarasta. Kai kurie seniausi tradiciniai košių receptai gerokai įtakojo daugelio kitų valgių atsiradimą, retas žino, kad netgi mūsuose populiarus kugelis - išties kepamas pagal vieną iš vėlesniais laikais pakeistų košių receptų, o senesni dzūkai iki šiol dar žino tą, kugelį vadindami banda, katrą kepa ir iš bulvių, ir iš kruopų, priklausomai nuo nuotaikos.

• Užkeptinė košė

Saldumynai ir pyragai

• Šakotis
• Kankoriukai
• Žagarėliai
• Gaideliai

Salotos ir mišrainės

• Kaimiškos salotos
• Balta mišrainė

Padažai ir priedai

• Žemaitiškas kastinys

Prieskoniai

• Krapai
• Česnakai
• Kmynai
• Čiobreliai
• Grybai (taip, tai ne tik valgis, bet ir prieskonis)
• Pipirai
• Muskatas
• Gvazdikėliai
• Cinamonas

Lietuvių gėrimai

Nealkoholiniai gėrimai

• Gira
• Gaiva

Alkoholiniai gėrimai

• Alus
• Midus
• Trauktinės
• Likeriai
• Samanė
• Degtinė (turim nepaprastai senas degtindarystės tradicijas!)