Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Sąmonės kolapsas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Star of life.png  Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit...
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!
Gana tipinė sąmonės kolapso būsena su kombinuota simptomatika: pacientė susmukusi tam visiškai netinkamoje vietoje, žvilgsnis nefokusuotas, viena ranka atlieka pasikartojančius neprasmingus veiksmus. Tokia būsena dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių, kartais ir ilgiau

Sąmonės kolapsas, asmenybės kolapsas arba smegenų kolapsas - tai medicininė būsena, kada dėl nevaldomo kognityvinio disonanso žmogui įvyksta kardinalus aplinkos ir savęs suvokimo sutrikimas, kartais peraugantis į stabilią ar metastabilią būseną. Priskiriamas sindromams, todėl visais atvejais reikalingas gilesnis paciento tyrimas ir tikslesnis diagnozavimas.

Ūminis sąmonės kolapsas

Laikinas sąmonės kolapsas gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Tipiniais atvejais toksai kolapsas ištinka žmogų, kai atsitinka kažkas netikėto ar labai nesuderinamo su įprastu gyvenimo būdu, pasaulėžiūra ir pan. nusistovėjusiu suvokimu. Dėl psichofiziologinių reiškinių smegenyse sutrinka žmogaus suvokimas, mastymas, pakinta emocinės reakcijos, pacientas tampa neprognozuojamu, nenori bendrauti, elgiasi depresyviai, kartais atvirkščiai - pasireiškia psichotiniai požymiai.

Sunkiais atvejais pacientas nustoja reaguoti į fiziologinius dirgiklius (stiprią šviesą, triukšmą, skausmą), sėdi arba guli, veido išraiška beprasmiška, psichotinės reakcijos atveju - daro nevalingus judesius, skleidžia neartikuliuotus garsus, kartais ištardamas beprasmiškus ar su kolapso priežastimi susijusius žodžius. Regėjimas nefokusuotas, žvilgsnis nukreiptas į tuštumą.

Daugeliu atvejų galima kombinuota (pasyviai-aktyvi) simptomatika: pacientas nereaguoja į aplinką, yra atsipalaidavęs, tačiau judina vieną ar dvi galūnes, darydamas beprasmiškus judesius, pvz., neprasmingai trepsi ar stuksena pirštais į stalą.

Skirtingai nuo pilnavertės psichozės ar depresijos, asmenybės kolapso būsena yra žymiai gilesnė, tačiau trumpa, kai kuriais atvejais pacientas atsigauna netgi be medikų įsikišimo, tiesa, tokiu atveju reikia įtarti metastabilų sąmonės kolapsą, kuris yra žymiai pavojingesnis.

Lėtinis (chroniškas) sąmonės kolapsas

Stabilus sąmonės kolapsas išsivysto, kaip negrįžtamoji laikino sąmonės kolapso būsena, laiku pacientui nesuteikus pagalbos ar gilinant laikiną sąmonės kolapsą. Tuo atveju, kai paciento sąmonės būsena stabilizuojasi pokritiniame kolapso taške, pacientas lieka sutrikęs, praranda savo buvusias emocines reakcijas, gali prarasti dalį atminties, išsivysto spartus asmenybės sutrikimas.

Bendra simptomatika - artima ūminio kolapso atvejui, tačiau paprastai ne tokia gili. Pacientas gali kažkiek bendrauti, rodyti silpnus, nestabilius emocijų požymius, reaguoti į fiziologinius dirgiklius (skausmas ir pan.).

Švelnesniais lėtinio sąmonės kolapso atvejais pacientas gali išlaikyti kai kuriuos sąmoningumo požymius, bandyti įvertinti savo būklę, tačiau elgesys, aplinkos ir savęs suvokimas lieka neadekvačiu, pacientas nesupranta kolaptyvinio savo sąmonės irimo, todėl sakosi, neatsimenąs elementarių dalykų, teisina savo būseną mieguistumu, nuovargiu ir pan..

Pasikartojantis (nestabilus) sąmonės kolapsas

Pasikartojantis arba nestabilus sąmonės kolapsas išsivysto, kaip serija ūminio kolapso priepolių, kurie būna ne tokie gilūs, kaip pilnaverčio ūminio kolapso atveju. Paprastai pacientas iš kolapso būsenos į sąmoningą būklę pereina pats, tačiau priepoliai kartojasi. Tarpas tarp kolapsų gali siekti nuo kelių valandų iki kelių metų, paties kolapso trukmė - nuo kelių minučių iki kelių dienų. Ligai progresuojant, kolapsai dažnėja, jų trukmė ilgėja, todėl labai svarbi diagnostika pirminėse stadijose.

Vienas iš tipinių pasikartojančio kolapso požymių - kad pacientas laikas nuo laiko sustingsta lyg be priežasties, žvilgsnis pasidaro nefokusuotas, pacientas nereaguoja į aplinką, kartais daro beprasmiškus pasikartojančius judesius. Praėjus kolapso priepoliui, pacientas negali rišliai paaiškinti, kas jam buvo, bando nekreipti dėmesio į savo priepolį, elgiasi taip, lyg niekas nebūtų įvykę, aplinkiniams klausinėjant, bando viską nuleisti juokais.

Prasidėjus fiziologinei asmenybės degradacijai, pacientas jau pats nepastebi, jį vis dažniau kamuojančių kolapsyvinių priepolių, todėl gali pakliūti į nelaimingus atsitikimus, sulaukti neigiamos reakcijos iš aplinkinių ir pan.

Patogenezė, diagnozavimas

Sąmonės kolapsas yra būdingas schizofrenijos simptomas, nors kartais painiojamas su epilepsijos mažuoju priepoliu. Skirtingai nuo epilepsijos, sąmonės kolapsas yra sukeliamas ne primityvių fiziologinių dirgiklių, o daugiau kognityvinių, tačiau panašumas į epilepsijos priepolius bei aiškiai matomos paciento fiziologinės reakcijos neabejotinai įrodo fiziologinę schizofrenijos kilmę.


Gydymas

Bet kuriuo sąmonės kolapso atveju būtinas skubus paciento hospitalizavimas, schizofrenijos diagnozavimas ir gydymas. Esant psichotinio pobūdžio (aktyvioms) paciento reakcijoms - trankvilizatoriai, tramdomieji marškiniai, esant pasyvioms, depresyvioms reakcijoms - elektrokonvulsinė terapija, visais atvejais taikytinas gydymas neuroleptikais.