Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Subskraibink Pipediją ant FB:

Humanitarai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Humanitaras)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Humanitaras - žmogus, turintis humanitarišką mąstymą. Toksai paprastai nepasižymi jokiais logikos gebėjimais, neretai neįstengdamas net suprasti, kas per daiktas yra priežasties-pasekmės ryšys, o jau nekalbant apie bet kokias sudėtingesnes protavimo konstrukcijas. Vienok kita vertus, kaip sakė Jungas, yra du mąstymo tipai: vieni žmonės mąsto labai logiškai ir viską racionalizuoja, o kiti gi priešingai - remiasi intuicija, jausmais ir pasąmone. Tai pirmieji vadinami dažnai technariais ir fizikais, o itin apleistais atvejais - kompiuterastais, tuo tarpu antrieji - vadinami humanitarais, o sunkiausiais atvejais - filologais, menininkais ir filosofais.

Dar kiekvienas gali pastebėti, kad pas visokius humanitarus dvasingumas būna labai didelis, tik atotrūkis nuo faktų ir proto - proporcingai nemenkas. Kita vertus, turime pastebėti, kad natūralus, visoms gyvoms būtybėms būdingas mąstymas yra būtent toksai, koks būdingas humanitarams: intuityvus, alogiškas, emocingas. Neabejotina, kad protas atsirado tik kaip evoliucijos keistas produktas, todėl nagrinėtinas tiktai kaip daugeliu atvejų naudingas, tačiau visgi tik antstatas ant esminių kognityvinių žmogaus funkcijų.

Dar galime pastebėti, kad dažnai visokiems humanitarams priklausomai nuo konteksto ir noro kažką pabrėžti, kabinamos tokios etiketės, kaip entelektualas, pseudointelektualas, intelektualas ir pan..


Humanitarų būdingi bruožai

Pažengę humanitarai turi labai daug požymių, pastebimų ir iš elgsenos, ir iš mėgstamų temų. Visokie ekstrasensai, dvasingumas, menas ir panašios temos jiems visad yra priimtinos ir jas puikiai jie išmano. Tuo tarpu su logika bei matematika humanitarai normaliai susibendrauti nesugeba, o jei kažką ir išmoksta, tai visiškai neįstengia jos su savo dvasingumais susieti.

Atatinkamai, technarių diskusijos su humanitarais visada kelia labai daug lolų, nes humanitarai kraustosi iš proto, darydami krūvas idiotiškiausių argumentacijos klaidų ir galvodami, kad visokia demagogija sueis už kokius nors įrodymus, tuo tarpu technariams niekaip nedašyla idiotiškai bukas dalykas, kad kokios nors abstrakčios jų skleidžiamos teorijos bent kažkaip turėtų sietis su realybe ir diskusijos dalyvių interesais. Iš tokio nesusišnekėjimo visada galima labai smagiai pasijuokti, nes paprastai ir vieni, ir kiti disputo dalyviai lieka įsitikinę savo teisumu, nors ir vieni, ir kiti savais metodais nugrybavo į lankas.

Ryškesni humanitarų pavyzdžiai internetuose

Bene didžiausią itin išskirtinių humanitarų rinkinį galima būtų atrasti LiveJournal, kur susikaupė ištisa plejada tokių ryškių asmenybių, kaip Maumaz, Kreivarankis, Žalias Bebras ir nemažai truputį blankesnių, tačiau taip pat stebėtinai tipiškų žvaigždelių: tai asmenybės, kurios savo straipsniuose remiasi ne tiek logika, paskaičiavimais ir formaliomis abstrakcijomis, kiek intuityviais, motyvaciniais argumentais, jausmine ir emocine mąstymo sudedamąja, imperatyvų paieška.

Specifiniams atvejams priskirtini vadinamieji humanitarinio-matematinio paralakso (žr. žemiau) kompleksai, kurie vėlgi pasireiškė išsyk dviems veikėjams - VKlasė ir Rokiškis Rabinovičius galėtų būti irgi tipiniais pavyzdžiais. Tiesa, jei pirmasis atvejis visgi daugiau humanitarinis, giliau mąstantis ir kabinantis gilumines reiškinių priežastis, tai antrasis - aiškiai labiau technokratinis, formalistas.

Tarp mažiau žinomų internetuose, tačiau irgi garsių veikėjų, labai įdomiu, skirtumus tarp technarių ir humanitarų demonstruojančiu pavyzdžiu galėtų būti Aušra Maldeikienė, kuri, būdama ekonomiste (t.y., lyg ir matematinis mokslas), išties remiasi ne loginiais ar matematiniais, o emociniais, moraliniais, etiniais argumentais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Aušra Maldeikienė, nors ir nebūdama paralaksiniu atveju, visgi turi tam tikrų žinių apie matematinę reikalo pusę, tačiau remiasi nepaneigiama prielaida, kad ne visuomenė ir individai turėtų tarnauti ekonominėms sistemoms, o priešingai - ekonominės sistemos turi tenkinti individų ir visuomenės poreikius. Tai akivaizdus metaargumentas ekonomikai, kuris verčia daryti teisingą išvadą: matematinis ekonominių sistemų pagrįstumas yra validus tiktai tol, kol tenkina šių sistemų dalyvių interesus. Apie tai technariai būna linkę užmiršti, dalyvių interesus priskirdami iracionaliems reiškiniams, o tai yra klaida.


Projekciniai kliedesiai

Ypatingai ryškūs būna atvejai, kuriuos visokie matematikai vadina pasityčiojamai projekciniais kliedesiais:

Humanitaras: - Valstybė turėtų daugiau skirti lėšų socialinei apsaugai.
Technarius: - Valstybė gali skirti tik tiek pinigų, kiek surenka. 2+2=4, tai akivaizdu. Todėl jei surinkta 4, o padalinta 2, tai dar 2 iš oro neatsiras.
Humanitaras: - Tai yra išvedžiojimai, 2+2 ne visada yra 4
Technarius: - 2+2 visada yra 4, nes 2=1+1, о (1+1)+(1+1)=4
Humanitaras: - Suprantu, jūs mėgstate abstrakčias teorijas, žaidimus skaičiais
Technarius: - Tai yra ne žaidimai ir teorijos, o faktas
Humanitaras: - Tai tiesiog jūsų tikėjimas, jūs norite, kad ir kiti palaikytų jūsų nuomonę, nes jaučiatės nelaimingas
Technarius: - Jūs kliedite ir esate silpnaprotis

Panagrinėję panašų dialogą, galime pastebėti, kad valstybė išties gali ir perskirstyti lėšas, ir sutaupyti iš neefektyviai panaudojamų pinigų, ir pakoreguoti mokesčių surinkimą, ir rasti nemažai kitų būdų, todėl technariaus argumentai apie esą 2+2=4 čia nėra visiškai validūs. Kita vertus, iš panašaus dialogo galime pastebėti, kad humanitarui rūpi ne tiek pati argumentacija, kiek technariaus požiūrio priežastys, t.y., gilesnė, bet asmeninė problematika. Tiktai šią perpratęs, humanitaras jaučiasi suvokiančiu tikruosius technariaus motyvus, kuriuos jis išties ir priima, kaip argumentą.

Tokių motyvų spėliones technarius priima, kaip Ad hominem argumentą: čia tikrai yra projekcija ir tikrai yra nesupratimas, kad technarius viską interpretuoja, remdamasis grynai loginiais, matematiniais sąryšiais. Tačiau technariui nesuprantama, kad abstrakti matematika humanitaro požiūriu negali būti vertinama, kaip rimtas elgesį motyvuojantis argumentas. Ir nors logika technariaus pusėje, humanitaras yra ne mažiau teisus: net ir visiškų technopatų elgesį labiau įtakoja emocijos ir pasąmonės impulsai, nei objektyvus priežastingumas.

Paprastas testas humanitariniams gebėjimams atpažinti

O vat jei jau paprastai pažvelgtume, tai paprasčiausias būdas, leidžiantis nustatyti įgimtai būdingą humanitariškumą, yra senas ir nuvalkiotas testas, katrą bet kuris natūraliai humanitaras išsprendžia per kelias sekundes, tuo tarpu užkietėjęs technarius sugaišta valandas ar netgi dienas. Aišku, jei negauna galimybės pasinaudoti Gūglu ir susirasti atsakymą kitur. Taigi, pasibandykite, tiktai sąžiningai:

  • Pratęskite raidžių seką: V D T K ...

Tai dabar jei jums tai užtruko labai nedaug laiko, tai esate išvystytas humanitaras, logiškai mąstyti nesugebate ir remiatės savo sprendimuose visokiais pasąmonės srautais. O jei bent kelioliką minučių mąstėte ir visvien likote nesupratęs, tai esate technarius visame gražume, todėl nors kirviu kuolą jums ant galvos tašyk, bet paprasto žmogiško žmogiškumo nesuprasit.

Patologiniai humanitariniai-techniniai atvejai

Be anksčiau išvardintų tipų yra du specifiniai humanitarinės patologijos atvejai, kurie visiškai nesusiderina su įprastais humanitarinio ir technarinio asmenybės klasifikavimo modeliais kardinaliai, nes savyje neša gilų ir stabilų paradoksalumą.


Dvasinguminis-matematinis paralaksas

Vadinamasis dvasinguminis-matematinis paralaksas atsiranda, kai neįtikėtinu būdu pilnavertis humanitaras perima matematinį mąstymo būdą, imdamas efektingai taikyti matematinės logikos įrankius įvairiems humanitariniams reikaliukams spręsti. Dažniausi tokie tipažai - tai įvairūs filologai, perėję į struktūralizmo fazę, kitaip tariant, užsiėmę semiotika - matematikos ir lingvistikos sinteze, o nei kiek ne rečiau - įvairūs kitų dvasinguminių sričių veikėjai, vertelgos ir panašiai, kokiu nors keistu būdu perėję į vadybos metodologijų taikymą.

Programuotojų fenomenas

Čia verta pastebėti, kad ir garsusis Larry Wall, sukūręs kontekstualų programavimą ir Perl kalbą - pagal išsilavinimą yra filologas. Šis atvejis nėra išimtis: daugelis programuotojų, nepaisant formalaus jų disciplinos priskyrimo matematikai, yra labai aiškiai humanitarinio mąstymo asmenybės, nesugebančios net pagal vadovėlį išspręsti elementariausios kvadratinės lygties, jau nekalbant apie kokį nors faktorialinį skaičiavimą. Tai paaiškinama labai paprastai: programavimas išties tėra vertimas iš žmonių kalbos į loginę, kompiuteriams skirtą kalbą, kitaip tariant - savo esme tai yra elementari filologija.

Itin tipiška daugelio programuotojų biografija: mokykloje neblogai mokėję lietuvių kalbą, gramatiką, domėjęsi kokiais nors menais ar pan., tačiau gaudinėję krūvas dvejetų iš matematikos ir fizikos, vėliau jie susidomi kompiuteriais, kaip juokingu įrankiu, leidžiančiu kurti keistus mąstymo žaidimus - programas. Ilgainiui tokie humanitarai pramoksta programuoti, neblogai įvaldo loginio mąstymo metodus ir tampa monstrais, perforuojančiais žmonių smegenis.

Schizofrenijos problematika

Pastebėtina, kad atvirkščias pokyčio variantas, kur matematinio mąstymo asmenybė pereina į humanitarinę fazę, baigiasi atvira schizofrenija su būdingu pasaulio vaizdo suirimu, asmenybės degradacija ir t.t., dažnesnė ligos eiga - hebefreninė, nors pasitaiko ir paranoidinių atvejų.

Fenomenalus pokyčių kryptingumas yra aiškiai susijęs su tuo, kad tarp humanitarinio ir matematinio mąstymo kyla aiški sinergija, ko pasekoje ir humanitariniam, ir matematiniam mąstymui būdingi procesai sustiprėja. Tačiau humanitariškos asmenybės atveju pirminis, intuityvus ir holistinis pradas tiesiog gauna galingą matematinės logikos aparatą, kuris tetampa įrankiu intuityviam mąstymui, tuo tarpu galimi loginiai prieštaringumai tiesiog priimami, kaip būties faktas ar duotybė, kitaip tariant - iracionalus pradas.

Logiškų, matematiškų asmenybių atveju gaunasi priešingas efektas: pernelyg sustiprėjęs humanitariškas prieštaringumas tiesiog suskaldo į šipulius visą protingai mąstančio technariaus pasaulį, ko pasekoje technariaus galvoje pirmiausiai ima rastis visokios konspiracijos teorijos, o paskui ir visas pasaulis ima virsti į abejotino tikrumo beprasmybę - tada prasideda kliedesiai, o vėliau - ir haliucinacijos. Pastebėtina, kad panašius efektus technariško mąstymo asmenybėms duoda ir kai kurie narkotikai, ypač - haliucinogenai, nuo kurių šie kartais išsikrausto iš proto visam gyvenimui.

Paralakso pavyzdžiai internetuose

Tarp pozityvių dvasinguminio-matematinio paralakso atvejų, kur iš humanitarinės fazės veikėjai perėjo į aiškią matematinę, galima paminėti Andrių Užkalnį, Commonsense.lt šutvę, Rokiškį Rabinovičių, Skirtumą ir panašius tipažus, savo išvedžiojimais teršiančius bet kokį dvasingumą. Tuo tarpu lygiai tokie patys tipažai, perėję kitos krypties virsmą (t.y., iš matematinės į dvasinguminę), pasižymi stulbinančiais beprotybės blyksniais, demonstruojančiais totalinį smegenų išsitaškymą į visas puses - čia ryškiausiais pavyzdžiais galėtų tapti Karpienis bei Kantas.

Visgi, tiriant šiuos atvejus svarbu nepamiršti, kad ir vieni, ir kiti yra susidūrę su labai panašiomis racionalaus ir iracionalaus mąstymo sintezės problematikomis, t.y., bendru atveju nagrinėtini schizofrenijos kontekste.

Dvasinguminis-matematinis kolapsas

Dvasinguminio-matematinio kolapso atvejis yra paprastesnis: čia vietoje sinergijos gaunamas slopinimas, kai dvasingumines asmenybės savybes užslopina visokios mąstymą ribojančios taisyklės. Pakankamai dvasingą mąstymą turėjęs žmogus ilgainiui tampa iš iracionalaus tiesiog hiperracionaliu idiotu, kitaip tariant, asmenybė ne išauga, o kolapsuoja, susitraukia iki minimumo, nepalikdama vietos jokiai intelektualinei smegenų veiklai.

Tarp tokių tipažų itin išsiskiria įvairūs biurokratinių įstaigų žemesniųjų grandžių darbuotojai, kuriems negalioja sveikas protas. Jei kartais susidursite su žmogysta, kuri dirba Darbo biržoje ar Sodroje ir atsisako priimti kokius nors dokumentus dėl tos priežasties, kad lapai susegti netinkama tvarka ar kad parašas uždėtas per tris centimetrus į kairę nuo vietos, kur turėtų būti, tai žinokite, kad tai yra dvasinguminio-matematinio kolapso atvejai.

Tarp kitų tipinių pavyzdžių galima paminėti kalbonacius bei įvairių aukštųjų mokyklų dėstytojus - tuos kirvius, kurie studentams nukerta egzaminus vien dėl to, kad kursiniame ar baigiamąjame darbe kur nors puslapiai sunumeruoti ne toje pusėje, darbo turinys yra pažymėtas buletpointas, o ne skaičiukais ir pan..

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl asmenybės mąstymo ir kūrybingumo užgniaužimo interentuose vargiai galima būtų surasti dvasginguminio-matematinio kolapso pavyzdžių, nes paprastai tokie žmonės nesugeba ne tik kokio nors blogo susikurti, bet nėra produktyvūs netgi tokiame primityviame procese, kaip šikti į komentarus. Liaudyje toksai tipažas dažniausiai vadinamas dibilais, nors labiau finansiškai prakutę save patys yra linkę vadinti elitu.