Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Žalia boba

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žalia boba, kaip ją pamatė kažkoks nežinomas dailininkas, kuris paskui nuo baimės numirė, o jo kraują ta Žalia boba supilstė į trilitrinius sloikus

Žalia boba - kokia tai Alytuje gal tebegyvena, kažkokiame miškelyje, bene miesto pakrašty. Kaip sako, visa žalia, oda net pažaliavusi, numirėliškai blyškaus pažalsvėjusio atspalvio, baisiau kaip zombis koks, tik vat vietinė, natūrali ir lietuviška. Ir dar su plaukais žaliais.

Visi senesni alytiškiai mena, kad jąja gąsdindavo vaikus, o ir vyresnis jaunimėlis kartais bijodavęs ją sutikti. Vieną sykį kažkoksai tai bachūras, pravarde Turkas, prisigėręs ėjo pro miškelį ir kažkaip iššoko ant jo iš krūmų toji baisi moteriškė, tai anas skuodė nesustodamas gal kokius penkis kilometrus, pakolei dabėgęs iki Alytaus centre esančios autobusų stoties, neapsižiūrėjo, kad kelnės šlapios ir apsidergtos myžalais beigi šūdais. Dar sako, kad anas, išsigelbėjęs, atrado į savo koją, tiesiai kulnan įsmeigtą peilį, kurį toji boba į jį metė. Kiti gi sako, kad šitai visiškas melas, o jam tik šiaip per girtumą kažkas pasivaideno.

Dar visiems žinoma buvo, kad Žalia boba nešiodavo karolius iš vaikų akių obuolių. Kai akių obuoliai sudžiūdavo ir nustodavo blizgėti, Žalia boba medžiodavo vaikus, kad karolius sau galėtų atnaujinti.


Žalia boba visame baisume

Išties toji Žalia boba tebuvo kokia tai bomžė, bene serganti šizofrenija ir vardu Siga. Sigita jos niekas nevadino, nes buvo per baisi. Gyveno kažkur už geležinkelio, šiluminėje trasoje, prie kelio link Vidzgirį, kur kažkokiame punkte buvo nemažas plotas.

Dar kiti pasakojo, kad išties toji Žalia boba buvo kažkoksai kalinys - ne tai iš kalėjimo pabėgęs, ne tai šiaip atsėdėjęs, katras kažkur Sanatorijos miškelyje netoli Putinų ir Dainavos rajonų gyvenęs. Kalbama, kad nešiojo žalius drabužius, ir buvo ilgais plaukais, tai užtat boba ir vadintas.

Dar sako, kad išties tai tebuvo paprasta moteriškė, kuri nešiojo žalią paltą ir tamsiai raudoną skarą, dažytą vaikų krauju, neturėjo kur gyventi, tad ir gyveno tame šiluminiame mazge, o pinigų užsidirbdavo iš to, kad rinkdavo ir priduodavo butelius.

Dar kaip sako, labiausiai Žalia boba buvo žinoma maždaug apie 1982-1984 metus, kai ir vaikus visaip gąsdindavo. Legendos sakė dar, kad nors atrodė besanti kaip šiaip kokia sena moteriškė, nešiodavosi peilius kažkokius, kuriuos puikiai ir taikliai mėtydavo.

Dar pasakojimų buvo, kad ji gyveno kažkokiame pušynėlyje visai ne prie Sanatorijos, o prie Velnio rato. O ir ne šiaip kokiame tai požeminiame šilumos mazge, o kažkokiame išvis urve, kurį kažkaip buvo išsikasusi. Urvas buvęs status ir ten kaip nučiuožimas buvo iš kažkokios vaikų žaidimų aikštelės pavogtas, tačiau vienintelis būdas - tai čiuožti gulint, nes pusmetrio aukštyje specialiai buvo pakabintas peilis, kuris visiems sėdom čiuožiantiems įsmigdavo į kaktą. O dar viduje buvo lentynos, kur sudėti sloikai trilitriniai su žmonių krauju. Ir dar vėriniai iš vaikų akių.

Dar sako, kad alkanus vaikus Žalia boba priviliodavo džiovintu sūriu, kurį padėdavo ant kelmo ir laukdavo, kol kuris nors ateis. Kai vaikai ateidavo, ji jiems išlupdavo akis savo ilgais nagais. Medžiodavo ir dieną, ir naktį.


Žalia boba realybėje

Aišku gi tik tiek, kad realybėje būta moteriškės, kuri gyveno kažkur požeminiame šiluminiame punkte. Anoji nešiojo žalią paltą, rinkdavo butelius, o dėl viso kito - tai jau matyt fantazijos. Kaip sako, anais laikais, kai prie ruso buvo geriau, bomžai būdavo labai retas dalykas, nes juos išgaudydavo ir sukišdavo ką į durnynus, ką į kolonijas, o ką į LTP. Taigi, retas kuris tesugebėdavo ilgesnį laiką pragyventi laisvėje.

Žalia boba, turėjusi invalidumą ir kažkur gal ir registraciją, matyt kad formaliai liko kaip ir galinti gyventi laisvėje, o kadangi niekam nekenkė, į akis nelįsdavo, o daugiausiai sėdėdavo tame Pušynėlyje, tai ir sugebėjo ilgai išlikti nesugauta ir neišvežta.


Dar žr.