Vergovė

Vergovė - tai tokia santvarka, kur vieni žmonės yra žmonės, o štai kiti yra vergai, tai kaip sakant kaip ir tų žmonių nuosavybė, lyg būtų kokie nors gyvuliai.

Lietuvoje ir daug kur Europoje vergovė buvo įteisinta kaip baudžiava, kurios esminis skirtumas nuo įprastos vergovės buvo tas, kad vergai arba baudžiauninkai buvo pririšami prie žemės, kaip kokia žemės dalis. T.y., kad negalima žmogaus išvežti kur nors. O šiaip visvien tas pats vergas.

Lietuvoje vergovė arba baudžiava buvo jau pradėta visuotinai naikinti vėlyvais LDK laikais, nors ir iki tol nelabai buvo įsitvirtinusi, mat didesnė dalis lietuvių save laikė visvien kažkokias bajorais - taip vadinami buvo plikbajoriai, kurie sakydavosi esantys bajorais ir viskas, nu ir ką tu jiems padarysi, negi eisi kariaut su visais.

Bet kai atėjo carinė okupacija, tai baudžiava buvo sugrąžinta ir ne tik sugrąžinta, bet ir įvesta visu tokiu baisumu, kokio Lietuva mačiusi išvis nebuvo jokiais, netgi baisiausiais laikais. Nes Carinėje Rusijoje buvo įprasta ir iš žemės žmones išvežt, ir šeimas skaidyt, ir vaikus pardavinėt, ir aukcionus rengt, ir vergus prievartaut, mušt ir netgi užmušinėt, ir taip toliau. T.y., nors formaliai tai nebuvo leidžiama, realiai tai buvo visiškai toleruojama ir jokie dvarininkai už tai niekaip baudžiami nebūdavo. Žodžiu, vergovė buvo maždaug panaši, kaip negrų vergovė JAV pietinėse valstijose, tik šiuo atveju vergais buvo paversti ne juodaodžiai, o baltaodžiai - tie patys lietuviai, lenkai ir kiti žmonės.

Tai štai taip ir turime čia tokį etapą istorijoje.

Beje, SSRS laikais, nors ir būdavo kalbama apie baudžiavą, vis kažkaip būdavo bandoma nesusieti tos baudžiavos su tuo, kad ji iš esmės tuo baisiu pavidalu egzistavo būtent kaip carinės Rusijos reiškinys, nes niekur kitur tokios baisios baudžiavos nebuvo. Tiesiog SSRS laikais viskas, kas iš Rusijos buvo laikoma geru dalyku.