Samanė

Samanė būna gi įvairi, betgi dažniausiai - ruginė, nors ir kvietinė būna, o avižinė ar miežinė - jau retas dalykas. Kartais, tiesa, sau išsivaro būna ir medaus irgi uogų samanę, bet tai jau visai kitas dalykas.

Aišku, šiais laikais, kai degtinė parduotuvėj pigi, o kaimo vertelgos nesnaudžia, tai būna, kad ir rusiškus metodus samanę virdami pritaiko, kai išvaro iš kokio nors cukraus ar dar blogiau - bulvių ar net runkelių, tai aišku būna tokiems varytojams, kad kas tokios nusiperka popigiai, paragauja, o paskui ateina snukio išdaužyt, o paprastesniu atveju - tiesiog įskundžia policijai, taip ir reikia brudo gamintojams.

Samanė gi tikra daroma iš daigintų grūdų salyklo, tik iš šiojo išvirus misą, ji daroma tiršta, o naudojamos mielės yra kitokios - tos, katros brogą raugina, tai šioji tampa velnišku skystimu, panašiu į skystą molį ir turinčiu kelioliką laipsnių stiprumo.

Paskum jau šita broga varoma, moksliškai tariant - distiliuojama aparate, du ar netgi tris kartus, taip ir gaunasi samanė tikroji...

O jau iš samanės, jei gryna atrodo per baisiai, išlaikę galit ir tikriausios starkos, ne parduotuvinio brudo, o natūraliausios, geriausios pasidaryt.