Opiatai

Opiatai ir opioidai - įvairūs iš opijaus gaunami alkaloidai bei jiems artimą poveikį turintys cheminiai junginiai. Būdinga, kad veikia endorfinų apykaitą, turi galingą nuskausminantį poveikį, sukelia įvairaus lygio euforiją ir labai greitą organizmo pripratimą su tragiškomis pasekmėmis.

Kadaise būdavo bandoma griežtai skirti opioidus nuo opiatų: opiatais vadindavo tiktai tuos alkaloidus, kurių yra pačiame opijuje, tuo tarpu visokius sintetinius vadindavo opioidais, kitaip tariant - panašiais į opiatus. Bet turint omeny, kad opiume skirtingų opiatų yra dešimtys, jei ne daugiau, o kai kurie iš sintetinių skiriasi nuo natūralių daug mažiau, nei natūralūs skiriasi tarpusavy, tai tas bandymas juos skirti išties toks pat sąmoningas, kaip ir bandymas skirti kokią nors natūralią radiaciją nuo dirbtinės: beprasmiškas ir durnas reikalas.

Tarp žinomiausių opiatų - heroinas, morfijus, o taip pat - daugelis įvairių nuskausminančių preparatų, kuriuos vartoja narkomanai.

Opiatai ir skausmas: kodėl tampama narkomanu

Skausmas - tai kritiškai būtinas pojūtis: jei jo nejaustume, negalėtume apsisaugoti nuo sužeidimų, kitaip tariant, negalėtume išgyventi. Savisaugos instinktas žmoguje realizuotas fiziologiškai: jei tik kažką negero sau darome, išsyk ima skaudėti. Nesvarbu, ar įsipjautume, ar apsidegintume, ar tiesiog nesaikingai perkrautume save darbu, ar netgi tiesiog susirgtume, visi neigiami reiškiniai virsta vienais ar kitais skausmais, priverčiančiais elgtis taip, kad pasveiktum ir liktum gyvu. Skausmas, nors ir nemalonus, yra svarbiausias mūsų saugotojas - sveikatos ir gyvybės garantas.

Nukrypdami nuo temos, turėtume parašyti, kad organizmas turi bent dvi skirtingas skausmo sistemas: greitąją ir lėtąją. Greitoji atsakinga už reakcijas į sužeidimus (pvz., į apsideginimą), tuo tarpu lėtoji - už tai, kad organizmas elgtųsi tinkamai, kad duotų pasveikti sužalojimams. Greitą skausmą veikiantys preparatai paprastai vadinami anestetikais, tuo tarpu lėtą skausmą - analgetikais. Spėjama, kad greitasis skausmo mechanizmas yra susijęs su nervinio signalo perdavimu, tačiau lėtasis skausmo mechanizmas yra žymiai sudėtingesnis, bent dalis jo pilnai priklauso nuo centrinės nervų sistemos, t.y., smegenų. Morfijaus grupės preparatai veikia ir vieną, ir kitą skausmo mechanizmą, tačiau narkomanijos atsiradimas susijęs pirmiausiai su tuo lėtuoju skausmo mechanizmu, todėl jį čia ir panagrinėsime.

Nors tikslus opiatų veikimas nėra išsiaiškintas iki šiol (egzistuoja kelios skirtingos teorijos), aišku yra tiek, kad kažkokiu būdu šie junginiai paveikia lėtąją skausmo jutimo sistemą, panaikindami skausmo pojūtį. Tuo atveju, jei žmogui daroma chirurginė operacija ar jis šiaip yra sunkiai sužeistas, tai gal ir nieko - palengvina kančias. Tačiau jei tokie junginiai pavartojami, nesant sužeidimų, efektai gaunasi gana įdomūs: žmogus patiria greitą ir stiprų kaifą, o organizmas gan sparčiai persitvarko, kad į endorfinų apykaitą įsiterpę chemikalai nesužlugdytų vienos iš svarbiausių nervų sistemos funkcijų - skausmo jutimo.

Taigi, organizmo reakcija į narkotiką, kuris panaikina skausmo pojūtį, visada vienareikšmė: sustiprinti skausmo jutimo mechanizmą. Ir geriau sustiprinti pernelyg smarkiai ir labai ilgam, nes tada organizmas visgi liks saugiu. Tačiau būtent toksai organizmo perdėtas reagavimas ir tampa priežastimi, dėl kurios opiatai neįtikėtinai sparčiai žmogų paverčia į daržovę.

Jau po pirmos heroino dozės organizmas ima smarkiai persitvarkyti: kaulų ir raumenų skausmai jaučiami nuo kelių dienų iki savaitės. Pradedantis narkomanais tai supranta, kaip persišaldymą, persidirbimą ar gripą: simptomai yra labai panašūs į tuos, kurie būna, jei kokią dieną padirbėsi nenormaliai sunkų fizinį darbą - kitą dieną skauda ir kaulus, ir raumenis. Po pirmos dozės įvykę pakitimai smarkiai juntami 3-8 dienas, tačiau tyrimų metu nustatyta, kad pakitimai (jautresnė skausmo jutimo sistema) išlieka maždaug 6-18 mėnesių.

Vartojant opiatus toliau, tie pakitimai kaupiasi ir stiprėja: net praėjus keleriems metams, antrą kartą pavartota heroino dozė sukelia stipresnius ir ilgiau trunkančius organizmo pokyčius, nei pirmoji. Trečioji - dar stipresnius, ketvirtoji - dar stipresnius ir taip toliau, kol galų gale organizmas pasiekia maksimalaus skausminio jautrumo dugną: lėtinis skausmas kyla savaime, jis tokio stiprumo, koks gali būti, o vienintelis jį panaikinantis dalykas - tai nauja narkotikų dozė.

Opiatų, opioidų ir šiaip opijaus mišinių rūšys

Yra bent kelios dešimtys įvairiai išplitusių skirtingų junginių ir šiaip medžiagų, veikiančių endorfinų posistemę, bene žinomiausių tarpe aiškiai tokius galėtume pavardinti - gal ne visi jie yra aiškūs opioidai, tačiau aišku, kad ant opioidų sėdę narkomanai šituos bando vartoti:

• Morfijus
• Heroinas
• Kodeinas
• Narkotinas
• Tebainas
• Dezomorfinas
• Koaksilas
• Opijus
• Omnoponas
• Šyrkė
• Metadonas
• Fentanilas
• Promedolas
• Tramadolas
• Subuteksas
• Mitrogininas
• Salvinorinas
• Myrofinas
• Hidromorfonas
• Etorfinas

Skirtingi iš šių preparatų veikia skirtingu stiprumu, skirtingu greičiu sukeldami priklausomybę, tačiau būdinga tai, kad narkomanija kyla nuo visų iš jų. Ir tokia, kad žmogus ganėtinai greitai tampa vaikščiojančiu lavonu. Kartais - netgi neįtikėtinai greitai, per kelis mėnesius ar savaites.