Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Kompaktinė kasetė

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Standartiškos paprastos audio kasetės sandara, nors ir ne visiškai tiksliai čia atvaizuota.

Magnetofono kasetė, magnetinė kasetė, audio kasetė arba kompaktinė kasetė (neretai vadinama išvis vienu žodžiu - tiesiog kasetė) - tai tokia senų laikų kasetinių magnetofonų kasetė, kurioje yra du ritinėliai su magnetine juosta, keletas ratukų ir būdavo daromas kokios nors muzikos ar dar kažko įrašas.

Magnetinė kasetė buvo sukurta Philips kompanijoje 1964, nors būta išties ir bandymų iki tol. Tik tiek, kad kiti bandymai nebuvo labai sėkmingi. Tuo tarpu Philips kasetė kažkokiu būdu taip gerai pataikė į kainos, kokybės ir dar kažkokį santykį, kad labai staigiai nukonkuravo visas kitas, o vėliau taip ir liko visų laikų magnetinių įrašų standartu. Visos kitos įvairių firmų kurtos audio įrašų kasetės arba liko labai specializuotose nišose, arba išvis išnyko.

Audio kasetės būdavo įvairios talpos. Dažniausiai rinkoje pasitaikydavo 60 (2x30 min) ar 90 (2x45 min) minučių variantai, tačiau realiai variantų buvo įvairių įvairiausių. Štai tokie buvo dažnesni ar šiaip kažkuo garsesni:

  • 10 - singlo formatas, naudotas singlų platinimui kasetėse
  • 20 - mažo formato plokštelės įrašymui, gana retas variantas
  • 44 - tipiškai vieno albumo įrašymui, atitinka savo ilgiu dvi vinilo įrašo puses
  • 46 - faktiškai ta pati 44 minučių kasetė, tik vos vos pailginta, dėl viso pikto, jei albumas pasitaikys itin pilnai užpildęs vinilą. Tokios kasetės dar dažniau pasitaikydavo.
  • 60 - standartinė ir visiškai niekam nepatogi kasetė, kurios trukmė arba tokia, kad įrašai albumą į dvi puses ir lieka po 10 minučių tuščios vietos, arba bandai įrašyti du albumus ir jie abu netelpa
  • 80 - talpindavo daugumą normalių vinilo albumų, išskyrus gana retus maksimaliai užpildytų albumų atvejus, daugiausiai naudotos Japonijoje
  • 90 - geriausios iš visų kasečių - kiekvienoje pusėje pilnai talpina po pilną vinilo albumą, o kaina nebūdavo labai jau smarkiai didesnė
  • 100 - gana retos ir nelabai prasmingos kasetės, naudotos daugiau gal senoviniams kompiuteriams, nelabai suprantama prasmė
  • 110 - irgi gana retos ir neaišku kam darytos kasetės, nors kartais į jas pavykdavo sutalpinti 3 albumus, jei jie trumpi
  • 120 - du kartus po 60 minučių, bet išties tai dažniausiai į jas buvo įmanoma sutalpinti po 3 albumus, nes dauguma albumų būdavo iki 40 minučių trukmės
  • 150 - laisvai, patikimai ir be išlygų talpindavo 3 albumus, tačiau pasitaikydavo gana retai, daugiau tokios kasetės būdavo Japonijoje
  • 180 - legendinės, retos ir jau problemų magnetofonams sukeliančios (ploną juostą prastai traukia mechanizmai) kasetės, į kurias galėjo tilpti 4 albumai muzikos, daugelio svajonė, bet buvo baisiai retos netgi ir Vakaruose
  • 240 - faktiškai neišėjo iš eksperimentų ribų, nors ir buvo anonsuotos TDK firmos - tiesiog paaiškėjo, kad net ir 180 prastokai eina, tuo tarpu magnetofonams tokios ilgos juostos jau buvo problema - jos buvo per plonos, todėl jas prastai traukdavo mechanizmai

Buvo įvairūs kasečių gamintojai, nes kaip žinia, ne visos firmos vienodai geros:

  • Rusiškos kasetės buvo tokios blogos, kad realiai gadindavo magnetofonus - tipišku atveju, užteršdavo galvutes ir mechanizmą kažkokiu purvu, kurio visada turėdavo, negana to, dažnai juostos būdavo abrazyvinės ir dilindavo magnetines galvutes stebėtinai greitais tempais
  • Philips kasetės ilgą laiką buvo laikomos etaloninėmis, nes būtent šita firma tas kasetes išrado, tačiau vėliau, apie kokius 1980 metus šios kasetės jau nebebuvo geriausios
  • Sony buvo sąlyginai nebrangios, bet laikomos labai geromis ir kokybiškomis. Ir išties čia nebūdavo, kuo skųstis.
  • Maxell būdavo kaip kurios. Dažniausiai nebūdavo vertinamos, nors kai kurie kasečių modeliai buvo geri.
  • TDK buvo faktiškai etalonas pagal kiekvienos rūšies juostos kokybę. Galima tarti, kad realiai buvo labai labai geros.
  • BASF kai kada lenkdavo savo juostos kokybe netgi ir TDK, nors kaina nebuvo baisiai didelė.
  • AGFA - tos pačios BASF kasetės, tik gal truputį pigesnės būdavo
  • Memorex - visiškas šūdas, bet su ilga juosta. Išties tai buvo geros kasetės tiems, kas įrašinėdavo kompiuterinius žaidimus kokiems nors ZX Spectrum kompiuteriams - tuo atveju tai buvo puikios kasetės. Tiesiog garsui visiškai netiko.
  • Ampex - kraštutinai retos ir brangios, šitas naudodavo tie, kam net ir TDK buvo visiškai ne lygis
  • TEAC - irgi dar tokios iš gerų, kur brangios ir retai gaunamos

O dar šiais laikais kiekvienas senas perdyla bando pavaizduoti, koks jisai kietas ir atsimena senus laikus, kai buvo kasetės, ir įsivaizduoja, kad va, parodys kasetę kokiam paaugliui ir sakys "o kas bendro tarp kasetės ir pieštuko". Atseit paauglys išvis žinotų, kam toksai šūdas kaip kasetė, gali būti reikalingas. Normalūs paaugliai dabar turi mobiliakus, į kuriuos su 10x geresne kokybe telpa muzikos tiek, kiek tilptų į kokius 1000 tų kasečių. O jei tas paauglys žinotų, kas per šūdas tos kasetės, tai jau tikrai neabejokit, kad susiprastų, kam tą pieštuką panaudot. Čia tik jūs seni perdylos, įsivaizduojate, kad esate labai gudrūs.