Epilepsija

Epilepsija - tai tokia liga, kur pagal Akademiką Snežnevskį yra sunkios stadijos ne šizofrenija. Vienok aiškios ribos tarp epilepsijos ir šizofrenijos nėra, nes kaip žinia, šizofrenija sergantys irgi patiria priepolius, savo simptomatika artimus mažiesiems ir didiesiems epilepsijos priepoliams. O tuo tarpu epileptikai irgi rodo simptomus, kurie pilnai atitinka šizofrenijai būdingus.

Todėl čia reikia tiktai žinoti, kad žmonės, kurie serga epilepsija, pirmiausiai savo psichopatologijoje rodo vangiosios šizofrenijos simptomus, kurie ilgainiui gali išsivystyti ir į pilnavertį susirgimą.

Epilepsijos priepoliai

Epilepsijos priepoliai būna dviejų rūšių: mažasis traukulinis priepolis ir didysis traukulinis priepolis. Dar būna tiesa, kartais ir tokia sąmonės aura, kur daug haliucinacijų, bet čia jau nelabai aišku, ar ji yra priepolis, ar ne.

Mažieji priepoliai pasižymi paslėpta simptomatika, tuo tarpu didieji - jau visai akivaizdūs. Jums gi tereikia žinoti, kad jei žmogus staiga atrodo kaip atsijungęs nuo aplinkos ar šnekantis su savim ar kažkokiais neaiškiais neaišku, su kuo, tai reiškia, kad tai yra mažasis epilepsijos priepolis. Jo metu epileptikas patiria haliucinacijas ir kliedesius, bet nieko neatsimena. Tuo tarpu jei jau krenta ant žemės, tirta, putojasi, nusikanda liežuvį ir dar apsišlapina - tai didysis epilepsijos priepolis. Jis jau yra sunkesnis, nes psichopatologinė būsena yra perėjusi į nevaldomai blogą stadiją. Tokio priepolio pacientas irgi paprastai neatsimena.

Epilepsijos eiga pilnai atitinka šizofrenijos eigą, todėl ilgainiui paciento būsena blogėja ir blogėja, kol jis galų gale pereina į traukulių sindromą, o tai ir yra galutinė visų psichikos ligų baigtis. Taip kad epilepsija yra ir galutinė šizofrenijos stadija.