Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Brogan Doodlebug
Brogan Doodlebug - vienas iš įdomiausių mikroautomobilių, kuris buvo sukurtas JAV, tokio inžinieriaus Frank Brogan. Modelis sukurtas ir pradėtas gaminti 1944 metais, tačiau jo gamyba greitai nugeso ir tai tiesiog liko viena iš įdomiausių, bet kartu finansiškai nesėkmingų mašinų. Žodžiu, toksai gatvės spuogas, tiktai nenusisekęs.
Mašina buvo vienvietė ir sukurta taip, kad ne tik būtų maža, bet būtų ir pigi, ir labai ekonomiška. Ją sukūręs inžinierius Frank Brogan įsivaizdavo, kad visi tą įvertins.
Doolebug galėjo pasiekti 45 mylių per valandą greitį ir su vienu galonu degalų nuvažiuoti 70 mylių nuotolį. Normaliais matavimo vienetais tai būtų maždaug 72 km/h greitis ir 3,3 litro degalų sąnaudos šimtui kilometrų. Turint omeny, kad mašina buvo kabrioletas, labai toli nuo geros aerodinamikos, tai tokios sąnaudos reiškė, kad ji yra rimtai įspūdinga.
Brogan Doodlebug turėjo tris ratus, 168cm ilgio ratų bazę, o pati mašina buvo 244cm ilgio. Ir negana to, buvo labai manevringa - būtent to vieno, smarkiai pasukamo priekinio rato dėka, galėjo suktis apskritimu, kurio spindulys buvo mažesnis, nei mašinos ilgis. Tai reiškė, kad mašina savo praktiniu manevringumu galėjo lygintis su motociklais ar dviračiais.
Matonai kadangi Frank Brogan buvo patriarchato išpera, tai jis planavo, kad mašina bus pardavinėjama išimtinai moterims, nes joms netinka vairuoti normalias mašinas. Bet tai davė ir pliusų - mašina buvo su visiškai automatine pavarų dėže, dėl ko nereikėjo sankabos. Priekinio rato keitimas buvo supaprastintas iki to, kad tereiktų atsukti (o paskui prisukti) du varžtus. Visas variklis irgi buvo keičiamas, kaip atskira dalis - atjungiami trys fiksatoriai ir kelios jungtys - ir galima visą variklį ištraukti ir iškelti lauk.
Ir visa šita mikromašina jo paskaičiavimais teturėjo kainuoti apie 400 dolerių.
Pradžioje, kai apie Brogan Doodlebug mašiną parašė JAV žiniasklaida, užsakymai parėjo krūvomis, maždaug po 200 per mėnesį. Frank Brogan pradėjo gamybą, pagamino 30 mašinų, jas pardavė po 400 dolerių, o paskui susiskaičiavo, kad vien dalys kainavo apie 500, t.y., reali savikaina buvo 100 dolerių didesnė. Tai net neskaičiuojant darbo ir neskaičiuojant tos įrangos, kuri reikalinga realiai masinei, serijinei gamybai.
Kai Frank Brogan pradėjo skaičiuoti, kiek investicijų reiks masinei gamybai - paaiškėjo, kad įranga (įrankiai, konverjeriai, staklės ir pan.) kainuos apie 150 tūkstančių. Štai tada jis pabandė įsivaizduoti, kokia gausis savikaina, o tada nutarė, kad geriau jau jis nieko negamins.
Štai taip ir baigėsi vienos iš labiausiai vykusių mikromašinų istorija.
Patasai Frank Brogan vėliau bandė sukurti dar keletą visokių mašinų, motorolerių ir pan., kurie būtų dar pigesni (pvz., atisakant diferencialo ir duodant trauką tik į vieną ratą), tačiau ir su kitais kūriniais reikalai nepaėjo. Trūko vyrukui matyt gebėjimo skaičiuoti finansus ir įsivertinti adekvačias maržas beigi kainas.