Basic - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota programavimo kalba. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi lameris. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas.

Sukurta Basic kalba buvo, kaip supaprastinta ir visiškiems durniams pritaikyta Fortran kalbos versija - primityvi, kaip plaktukas, ir su paties pirmo Fortran navarotais - privalomais eilučių numeriais. Bet ir paprasta užtat, kad netgi ant kokio nors kalkuliatoriaus galėtų dirbti. Užtat Basic vėliau ir išpopuliarėjo - ne dėl kalbos mokymosi paprastumo, o dėl to, kad primityvų Basic interpretatorių suprogramuoti galėdavo bet koks eilinis durnius. Užtat ir Basic visur būdavo, nes visur tas eilinis durnius atsirasdavo ir tą Basic suprogramuodavo.

Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį Goto. Ir viskas.

Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš Pascal ir C, todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė, eilučių numeriai pasidarė, o tada ir dar labiau pasitaisė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės...


Hello World Basic kalboje

10 PRINT "Hello, World!"
20 END


Dar žr.

  • Buvo kadaise ir toksai Lietuvoje sukurtas Basic variantas, skirtas BK tipo kompiuteriams - vadinosi Vilnius Basic