Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Šūdas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
== | == Šūdų atsiskyrimo nuo myžalų istorija == | ||
Kažkas čia rašė, kad šūdas atsirado tada, kai kažkoks [[Dibilai|besmegenis]] sugalvojo stipriau [[Myžimas|pamyžti]] ir išspaudė didelį, lipnų, rudą šūdą. Todėl dabar visi stenėdami [[Šikti|šika]]. Taip šūdas ir išpopuliarėjo. Realiai gi būtent atvirkščiai. | |||
Reikalas tas, kad visi gyvūnai, buvę iki žinduolių, neturėjo atskirų šlapimtakių, o turėjo tiktai kloaką, kurioje viskas vykdavo vienu metu - ten pat ir šūdai, ir [[myžalai]], ir dargi net ir apvaisinimas, ir kiaušinių auginimas. Aukščiausia klasė gyvūnų, kurie vis dar turi tokį bendrą šūdų, myžalų, sekso ir dauginimosi traktą - tai [[paukščiai]], kurie ir pisasi į [[šikna|šikną]], ir šika per šikną skystais šūdais (nes tai yra šūdų ir myžalų mišinys), ir paskui iš šiknos deda [[kiaušiniai|kiaušinius]]. | |||
Vienok kažkuriuo metu nuo visokių [[ropliai|roplių]] atsiskyrė žinduoliai, kurie kažkodėl išrūšiavo šitas veiklas į atskiresnes grupes - šūdai per šikną, myžalai per šlapimtakius, o [[seksas]] ir gimdymas - per [[putė|putę]]. Štai taip ir atsiskyrė šūdai nuo myžalų, o tuo pačiu ir šūdų bei myžalų sąvokos. | |||
Kodėl tai įvyko - iki šiol niekas rišliai paaiškinti negali. Viena iš versijų - kad taip yra efektyviau išnaudojamos ir geriau iš šūdų išgaunamos visokios maisto medžiagos, o taip pat taupiau eikvojamas vanduo. Vienok čia tik spėlionės, o tikros versijos negalim pasakyti. | |||
Aišku, jei išmatų ir dauginimosi traktai nebūtų atsiskyrę, tai žinduoliai vargiai būtų sugebėję būti gyvavedžiais, nes jei roplių ar paukščių atveju embrioną nuo išmatų apsaugo kiaušinio lukštas, tai žinduolių atveju tas embrionas turėtų murkdytis fekalinėje masėje. Taigi, žinduoliškas gimdymas įmanomas tik atskyrus tuštinimosi ir dauginimosi traktus. Tik vat ar dėl tokio dauginimosi tie traktai atsiskyrė, ar dėl to atsiskyrimo gavosi kitas dauginimosi būdas - štai tą jau pasakyti gerokai sunkiau. | |||
== Dar žr. == | == Dar žr. == | ||
00:11, 23 balandžio 2023 versija
Šūdas - tai nėra Šūdas ir net mažai ką bendro turi, o gal net ir nieko...
Kai sakome Šūdas, mes neturime omeny šūdo
Šūdas - labai abstrakti sąvoka, galinti reikšti absoliučiai belenką. Žodžio Šūdas reikšmė visiškai priklausoma nuo konteksto. Šūdas be konteksto šūdą ir tereiškia
Šūdas - matavimo vienetas, taikomas šūdų reliatyvizmo teorijoje.
Vartojimas
Bene dažniausiai šūdas vartojamas, kai nežinoma, kaip tą daiktą įvardinti(šitaip šūdu galima vadinti bet ką). Pvz.: Tas šūdas, kuris šūdu dvokia...
Šūdų atsiskyrimo nuo myžalų istorija
Kažkas čia rašė, kad šūdas atsirado tada, kai kažkoks besmegenis sugalvojo stipriau pamyžti ir išspaudė didelį, lipnų, rudą šūdą. Todėl dabar visi stenėdami šika. Taip šūdas ir išpopuliarėjo. Realiai gi būtent atvirkščiai.
Reikalas tas, kad visi gyvūnai, buvę iki žinduolių, neturėjo atskirų šlapimtakių, o turėjo tiktai kloaką, kurioje viskas vykdavo vienu metu - ten pat ir šūdai, ir myžalai, ir dargi net ir apvaisinimas, ir kiaušinių auginimas. Aukščiausia klasė gyvūnų, kurie vis dar turi tokį bendrą šūdų, myžalų, sekso ir dauginimosi traktą - tai paukščiai, kurie ir pisasi į šikną, ir šika per šikną skystais šūdais (nes tai yra šūdų ir myžalų mišinys), ir paskui iš šiknos deda kiaušinius.
Vienok kažkuriuo metu nuo visokių roplių atsiskyrė žinduoliai, kurie kažkodėl išrūšiavo šitas veiklas į atskiresnes grupes - šūdai per šikną, myžalai per šlapimtakius, o seksas ir gimdymas - per putę. Štai taip ir atsiskyrė šūdai nuo myžalų, o tuo pačiu ir šūdų bei myžalų sąvokos.
Kodėl tai įvyko - iki šiol niekas rišliai paaiškinti negali. Viena iš versijų - kad taip yra efektyviau išnaudojamos ir geriau iš šūdų išgaunamos visokios maisto medžiagos, o taip pat taupiau eikvojamas vanduo. Vienok čia tik spėlionės, o tikros versijos negalim pasakyti.
Aišku, jei išmatų ir dauginimosi traktai nebūtų atsiskyrę, tai žinduoliai vargiai būtų sugebėję būti gyvavedžiais, nes jei roplių ar paukščių atveju embrioną nuo išmatų apsaugo kiaušinio lukštas, tai žinduolių atveju tas embrionas turėtų murkdytis fekalinėje masėje. Taigi, žinduoliškas gimdymas įmanomas tik atskyrus tuštinimosi ir dauginimosi traktus. Tik vat ar dėl tokio dauginimosi tie traktai atsiskyrė, ar dėl to atsiskyrimo gavosi kitas dauginimosi būdas - štai tą jau pasakyti gerokai sunkiau.
Dar žr.
- Žmogus-šūdas - toksai kaip ir žmogus, bet visvien šūdas
- Diamerdas - toksai gydomasis džiovintas šūdas, naudotas Viduramžiais
- Pančagavija - toksai šūdas, kuris yra esminis komponentas ajurvedos virtuvėje
- Bulšitas - toksai verbalinis šūdas, nesąmonė tiesiog
- Šūdų paradigma - tai apie tai, kaip visur ir viskas yra šūdas