Hornet - vienas iš populiarių, nebrangių ir labai efektyvių sparno tipo dronų, sukurtas JAV kompanijų Swift Beat ir Perennial Autonomy 2023 metais. Kompanijų savininkas - anoksai Eric Schmidt, anksčiau buvęs Google vadovas. Dažnai laikomas ukrainietišku, nes nors sukurtas JAV, gaminamas daugiausiai Ukrainai, kur maždaug nuo 2024 pradėtas bandyti kare prieš Rusiją. Nuo 2025 pavasario šio drono naudojimas pasidarė masiškas ir jis laikomas viena iš priežasčių, dėl kurių Ukraina sugebėjo atgauti pozicijas kare.
To paties Eric Schmidt kompanija Perennial Autonomy anksčiau sukūrė sėkmingą Merops droną, naudojamą kaip dronų naikintuvas.
Hornet drono aerodinaminė komponuotė būtų klasikinė - įprastas sparnas viduryje, aukščio ir posūkio vairai gale, bet gale yra ir propeleris. Tokia schema su propeleriu gale nežymiai padidina drono greitį ir kartu ekonomiškumą.
Esminė bendra Hornet drono savybė - jis labai optimaliai sukurtas: veikia sąlyginai nemažu nuotoliu, gabena ne per didelę kovinę galvutę, yra labai paparstas naudoti, labai pigus.
Hornet drono savybės:
- Vieno drono kaina - maždaug apie 5000 eurų arba mažiau
- Skrydžio nuotolis - priklausomai nuo įvairių faktorių (kovinės galvutės svorio, manevravimų kiekio, vėjo krypties, baterijų kiekio) gali siekti nuo 120 iki 200 kilometrų
- Kovinė galvutė - iki 4,5 kilogramo, ko pakanka daugumai lengvai šarvuotos technikos numušti, o dalimi atvejų - ir tankams
- Pakilimo masė yra vos 15 kilogramų, sparnų mostas 2,2m, fiuzeliažo ilgis - 1,4m. Drono masė be kovinės galvutės ir baterijos tėra vos 5 kilogramai. Tai reiškia, kad droną pilnai paruošti paleidimui be didesnių fizinių pastangų gali pavienis, netgi silpnesnės sveikatos žmogus.
- Itin maža drono masė ir gabaritai bei paprastas naudojimas padeda labai lengvai ir gerai užmaskuoti dronų paleidimo vietas, nes dronų paleidimui nereikia automobilių, žmonių susibūrimų ir panašiai.
- Drono paleidimas - su pneumatine katapulta, kuri neišskiria šilumos ar dūmų, todėl paleidimo vieta yra sunkiai susekama
- Dronas turi automatinio navigavimo sistemą ir paleistas gali skrieti iki veikimo zonos savarankiškai, pvz., naudodamas optinį orientavimąsi, pvz., pagal matomus kelius. Tokiu atveju dronas skrenda mažame aukštyje, iki 200 metrų, yra sunkiai aptinkamas radarų, o kai priartėja prie veikimo zonos, praneša operatoriui, kad laikas dirbti.
- Drono navigacija yra kombinuota - pagal palydovinę navigaciją, inercinę navigaciją ir optinę navigaciją. Dronas naudoja visas priemones savo buvimo vietai nusistatyti.
- Dėl tokio pusiau savarankiško priskridimo režimo vienas operatorius vienu metu gali prižiūrėti bent keletą vienu metu paleistų dronų, persijungdamas į būtent tuos, kurie jau gali naikinti taikinius.
- Standartinis drono skrydžio greitis yra apie 120 km/h. Tokiu mažu greičiu skrisdamas, dronas yra kraštutinai ekonomiškas - įprastu atveju 100km ar net didesniam nuotoliui nuskristi pakanka vos 10mAh talpos baterijų.
- Taikinių aptikimas ir fiksavimas vykdomas maždaug 300-500 metrų nuotoliu. Tokiu atstumu operatorius pasirenka taikinį, nusitaiko ir paleidžia droną skristi į taikinį savarankiškai.
- Galutiniam taikymosi taškui dronas turi pikiravimo režimą (pasiekia greitį iki 300km/h), kur pagal operatoriaus pasirinkimą identifikuoja taikinį ir jį seka optiniais davikliais pats, be papildomų komandų. Toks režimas padaro droną atsparų trikdžiams, sklindantiems iš taikinio (baltąjam triukšmui ar pan.).
- Dėl to, kad turi pilnai elektrinį variklį, dronas yra labai tylus, tad akustinės priemonės jo neaptinka. Dėl mažų gabaritų gan sunkiai pastebimas ir vizualiai. Net ir pastebėjus, dronas dėl mažų gabaritų numušamas sunkiai, o drono konstrukcija tokia, kad daugelis pataikymų jo niekaip nepaveikia.
- Su dronu gali būti naudojamos įvairių rūšių kovinės galvutės. Pvz., galima panaudoti gerokai mažesnę galvutę (vos apie 200g), bet kartu didelį kiekį baterijų ir taip smarkiai padidinti drono veikimo nuotolį. Galvutes galima naudoti įvairių tipų - pvz., kumuliacines (šarvuotai technikai, tankams), skeveldrines (pėstininkams) ir kitokias.
- Dronas turi savo susinaikinimo mechanizmą, kuris dažniausiai visai gerai suveikia. Visgi dalim atvejų nesuveikdavo, tad šiuo metu rusai jau turi ir pasigrobtų šio drono egzempliorių, kuriuos gali būti, kad nuklonuos.
Nors Hornet dronas veikia gana nedideliu nuotoliu, dažniausiai naudojamas taikiniams esantiems maždaug iki 100km nuo fronto linijos, toks veikimo nuotolis jau yra pilnai pakankamas, kad paralyžuotų įprastų karinių pajėgų logistiką palei fronto liniją. Tokie dronai efektyviai sunaikina artileriją, sunkvežimius, štabus, blokpostus, stovyklavietes ir panašiai, dėl ko Rusija pasidaro nepajėgi sukaupti didesnių karinių junginių, esančių pakankamai netoli nuo fronto.
Ypatingai stipriai situaciją keičia tai, kad Hornet dronai naikina artileriją, kuri karo pradžioje buvo bene stipriausia Rusijos jėga. Dėl tokių dronų Rusijos artilerija tiesiog neįstengia priartėti prie fronto linijos pakankamai arti, kad ją būtų galima panaudoti.