OSI modelis

OSI tinklo modelis - toksai 7 lygių tinklo modelis ir protokolų rinkinys, kurį baisiai ilgai kūrė kažkokie klaikūs kūrybiniai komitetai iš įvairiausių JAV kompanijų, gaminusių laidus, kompiuterius, visokį softą ir dar ką papuola. Vienas iš garsiausių atvejų, kai komitetų sindromas sužlugdė kokias nors idėjas.

Pradėtas kurti OSI modelis buvo kokiais gal 1977 metais, modelis buvo kuriamas ir perdarinėjamas už baisiausius pinigus, tada 1984 paskelbtas standartu, o paskui krūvą metų nebuvo tokių gamintojų, kurie pagal tą modelį dirbančią aparatūrą sugebėtų pagaminti. Šitam nepadėjo nei tai, kad įvairiais būdais į modelio kūrimą buvo sukišta daugiau kaip milijardas dolerių, o kelerius metus JAV valdžia buvo priėmusi sprendimus pirkti tik įrangą, atitinkančią šitą modelį. Įrangos nebuvo, tai vienu metu JAV įstaigas ištiko didelės problemos, nes negalėdavo nusipirkti kompiuterių, svičų ar maršrutizatorių.

Po ilgų tąsymųsi galų gale laimėjo 4 lygių TCP/IP tinklo modelis, tuo tarpu visokie komitetų veikėjai galų gale modifikavo savo tą 7 lygių modelį taip, kad jis taptų suderinamu su TCP/IP, o paskui netgi ėmė skelbti, kad čia TCP/IP prie jų prisiderino ir pasidarė tinkamu. Kurį laiką kai kurie OSI modelio protokolai visgi buvo naudojami ir realiam duomenų perdavimui, kaip pvz., frame relay protokolas X.25, bet net ir tas buvo naudojamas modifikuotas - supaprastintas ir neatitinkantis OSI reikalavimų (autentifikacijos).

OSI modelio kūrėjai veikė kaip tipiškas kūrybinis komitetas - patys fantazavo ir kūrė protokolus ir visokias tinklų realizavimo priemones, vietoje to, kad imtų realius pavyzdžius ir juos apibrėžtų kaip standartus. Kartu komitete buvo tuntas lobintojų iš įvairiausių įmonių, kur visos bandė išpešti naudos sau, kartu neduodamos naudos konkurentams. Taigi, komiteto kūryba pereidinėjo prie kabelių kištukų kūrybos, užmirštant tai, kad duomenys gali būti perduodami ir kitais fiziniais nešėjais vienu atveju, o kitu atveju - įvedant, pvz., autentifikaciją ir duomenų perdavimo apskaitą duomenų perdavimo (antrame) lygyje, nes taip reikia visokioms telekomunikacijų kompanijoms, tuo pat metu užmirštant, kad autentifikacija kompiuterių tinkluose vykdoma tarp programų, sesijų (penktame) ar net prezentacijos (šeštame) lygyje. O kad maža nepasirodytų, tai protokolo kūrėjai sugalvojo kištis netgi ir į programų kūrimo reikalus, nustatinėdami failų formatus ir programų sąveikos būdus.

Vienu metu dėl JAV valdžios reikalavimų link OSI modelio realizacijos buvo pasukę tokios operacinės sistemos, kaip kad UNIX, tiksliau System V ir OpenVMS, tačiau ir jose tas modelis nebuvo realizuotas, o įgyvendintas kaip rinkinys dalinių priemonių, kad pritempiant galima būtų pamakaroninti, esą čia atitinka OSI.

Nepaisant gan didelio durnumo, ilgainiui modelis išliko kaip šiokia tokia priemonė, paaiškinanti tinklo steką ir duomenų perdavimo bei dalinimosi įrankių sąveiką.

Dabartinis OSI modelis susideda iš 7 lygių, kurių savybės gerokai skiriasi nuo originalių, ir bent jau yra neklaidingos, kai kalbam apie kompiuterių tinklų teoriją:

• Fizinis lygmuo - tai visokie laidai, kabeliai, kištukai, radijo bangos ar bet kokie kiti fizikiniai daiktai, kurie tinklo duomenis gali perduoti iš vieno įrenginio į kitą
• Duomenų perdavimo lygmuo - fizinio lygmens protokolai, kaip kad modemuose ar GSM ryšyje naudojami
• Tinklo lygmuo - tas lygmuo, kuris atsakingas už sudėtingesnio tinklo palaikymą ir paketų maršrutizavimą - dabartiniais laikais tai būtų IP
• Transportavimo lygmuo - tas lygmuo, kuris atsakingas už duomenų nugabenimą iš vieno kompiuterio kitam - dabartiniais laikais tai vėlgi būtų IP
• Sesijos lymuo - tas lygmuo, kuris leidžia atidaryti ryšio kanalą tarp dviejų programų, o paskui toms programoms šnekėkėtis. Dabartiniais laikais tai būtų TCP
• Prezentavimo lygmuo - tas lygmuo, kuris nupasakoja perduodamų duomenų struktūrą, savybes ir taip toliau - pvz., tai būtų HTTP ar FTP
• Aplikacijų lygmuo - tai tas lygmuo, kur jau programos kažką atvaizduoja vartotojui