Protokolas
Protokolas - tai tam tikras taisyklių ir įrašų rinkinys, kuris nustato, kaip reikia elgtis, priklausomai nuo to, kas kaip vyksta, kaip daroma ir kokie rezultatai gaunami. Tradicine, seniausia prasme protokolas - tai tam tikras dokumentas, aprašantis kokį tai kitą dokumentą (t.y., praktikoje - tiesiog dokumento turinys), vėlesnėmis prasmėmis - tai tam tikras elgesio taisyklių ir tam tikrose situacijose leidžiamų ir neleidžiamų veiksmų aprašymas.
Pats žodis yra iš graikų kalbos - protokollon (proto - pirmas, kollan - suklijuotas kartu) reiškė pirmą puslapį kokioje nors knygoje ar papiruse, kur būdavo užrašyta, kas tą papirusą ar knygą parašė ir pagamino. Vėliau ta informacija ėmė darytis išsamesnė, joje ėmė rastis knygos turinys. Nauja prasme žodis "protokolas" pradėtas vartoti nuo XIVa., kaip pavadinimas, žymintis įvykusių sandrėrių įrašus. Ilgainiui žodis kiek kito ir jo prasmė platėjo, tad nuo XVIIIa. protokolais jau pradėtos vadinti įvairių diplomatinių derybų minutės, t.y., aprašymai, kas ką sakė, ką susitarė, ką nutarė, ką įsipareigojo ir taip toliau. Šia prasme žodis "protokolas" kartais vartojamas iki šiol.
Dar paskui protokolais pradėti vadinti ir išankstiniai diplomatinių susitikimų aprašymai, kuriuose būdavo numatyta, kad tas ir tas darys tą ir aną (pvz., karalius pasveikins, atvykėliai bus pristatomi, etc.). Dar paskui jau protokolais vadinti pradėti bendrai visokie tvarkų aprašymai - apie tokias tvarkas būdavo sakoma: "tas ir tas daroma pagal protokolą".
Kai kuriais atvejais protokolais vadinami dokumentai, kuriuose surašoma, kas įvyko, kas ką darė ir panašiai - pvz., taip surašyti gali policija apie kokį nors eismo įvykį.
Kompiuteriniai protokolai
Naujaisiais laikais žodis "protokolas" buvo pritaikytas labai konkrečioms iš anksto aprašomoms tvarkoms, pagal kurias tarpusavy bendrauja tam tikros programos ar kompiuteriai. Kai kurios iš tokių tvarkų, t.y., protokolų, gali būti smarkiai primenančios programavimo kalbas ir rašomos įprastais žmoniškais žodžiais, nors kiti protokolai gali būti realizuojami, kaip dvejetainiai.
Galima tarti, kad visi kompiuterių ir programų ryšio atvejai yra realizuojami, naudojant vienus ar kitus protokolus. Kad painiavos būtų mažiau, jie vadinami tinklo protokolais, bet kad painiavos būtų daugiau, yra krūva protokolų, kurie veikia panašiai, bet su jokiais kompiuteriniais tinklais nieko bendro neturi.
O dar kai kurie iš protokolų realizuojami taip, kad veikia kaip kažkas tarpinio tarp aparatūros ir programinių API, dėl ko kartais būna, kad koks nors lameris paskui netgi pradeda aiškinti, kad pvz., kažkas ten esą ne protokolas. Ypač dažnai taip būna, jei protokolas labiau žinomas dėl kokios nors programos, kuri jį realizuoja, pvz., SSH.
Protokolai yra plati sąvoka - ji gali apimti ir aparatinę, ir programinę dalis.
Pipedijai žinomi kompiuteriniai protokolai
Pipedija galimai žino labai didelį kiekį visokių paskirų protokolų ir ištisų protokolų rinkinių: