Puškinovkė

Puškinovkė arba Puškinofkė - vieta Markučių pakrašty, kur buvo Markučių dvaras. Pavadinimą gavo nuo to, kad sovietmečiu šitame dvare buvo įrengtas Puškino muziejus, viena iš gerokai pasišlykštėjimą vilniečiams keliančių vietų, nes šlovino ir skleidė rusišką carinį imperializmą, t.y., ankstyvą rusofašizmo rūšį. Būtent vardan tos rusofašizmo sklaidos muziejus ir buvo įrengtas.

Patį Markučių dvarą čia carinės okupacijos metu 1868 metais buvo įkūręs rusų inžinierius Aleksejus Melnikovas. Vėliau, jau 1875 metais, dvaras atiteko jo dukrai Varvarai Melnikovai, o šioji porą kartų tuokėsi, o antrasis jos vyras buvo vienas iš Puškino sūnų - Grigorijus Puškinas, su kuriuo Markučių dvare ji pradėjo gyventi nuo 1899 metų, bet anas pasimirė 1905.

Paskui Rusijos imperija pradėjo byrėti, visa ta šutvė puškinistų kažkur dingo. Bet dar paskui atėjo sovietai, kurie okupavo Lietuvą ir vėl pradėjo diegti savo rusofašizmą su visu tuo pačiu Puškinu, kaip dvasingosios rusiškos kultūros simboliu.

Visas šitas diegimas baigėsi tuo, kad berods dar 1948 metais buvo įrengtas Puškino muziejus. Šalia muziejaus buvo padaryta Puškino stotelė viešąjam transportui, paskui pradėti statyti ir gyvenamieji namai, pastatytas labai klaikus vaikų darželių kompleksas, o žmonės visą tą rajonėlį pradėjo vadinti Puškinovke. Ilgainiui rajonėlis pagarsėjo, kaip viena iš bjauresnių viso Vilniaus vietų.