Carinė okupacija

Carinė okupacija - toksai Lietuvos okupacijos periodas, kuris tęsėsi nuo 1793-1795 įvykusių II ir III padalijimo iki pat 1918 metų, kai Lietuva jau atkūrė savo valstybę. Kitaip tariant, okupacija truko daugiau, kaip 100 metų. Lietuvą okupavusi Carinė Rusija užsiėmė asimiliacine politika ir bandė išnaikinti visą lietuviškumą.

Carinė okupacija pasižymėjo ypatingai žiauriu gyventojų teroru:

Buvo įvesta rusiška baudžiava - t.y., realiai atvira vergovė, kur daugybė gyventojų buvo paversti vergais
Buvo rengiamos masinės gyventojų žudynės, po sukilimų tos žudynės buvo tik dar labiau plečiamos, rengiami tokie žudymai kaip per Kražių skerdynes
Masiškai buvo atimdinėjamos lietuviškos katalikiškos bažnyčios, kurios paverčiamos cerkvėmis, ypač ten, kur bažnyčiose būdavo organizuotos lieutviškos mokyklos
Buvo totaliai persekiojama lietuvybė, uždrausta lietuviška spauda, netgi draudžiama kalbėti lietuviškai
Dugybė Rytų Lietuvos regionų buvo dirbtinai rusinama, lietuviai pervadinami baltarusiais ir panašiai

Carinės okupacijos metu nebuvo rengiama tokių totalinių trėmimų ar žudynių, kaip sovietinės okupacijos periodu, tačiau carinė okupacija truko daugiau kaip dvigubai ilgiau, todėl jos atnešta žala galimai buvo netgi ir didesnė.