Alfred Hitchcock

Alfred Hitchcock - toksai buvo JAV režisierius, kuris ilgainiui buvo pripažintas tokia pasauline kino figūra, kad gal ir nėra jau kitos tokios. Dar būdamas gyvas, Alfred Hitchcock jau buvo laikomas vienu iš didžiausių, o galimai ir pačiu didžiausiu visų laikų kino klasiku, padariusiu kinui daugiau įtakos, nei bet kas kitas - pradedant filmavimo būdais ir baigiant įvairiais siužetais, grojimu ant žiūrovų nervų ir visokiomis ženkliškomis scenomis.

Taip pat Alfred Hitchcock pasižymėjo ir išskirtinai bjauriu gebėjimu daryti aplinkiniams neįtikėtinai per nervus duodančius bajerius, o taip pat visa eile neįtikėtinai gražių jaunų meilužių, kurios neretai dar ir filmuodavosi jo filmuose. Tuose filmuose, beje, tos meilužės vis neretai būdavo kaip nors nužudomos.

Dar Alfred Hitchcock pagarsėjo ir tuo, kad labai sėkmingai apeidavo JAV keliasdešimt metų galiojusius smurto, sekso ir kriminalinių scenų draudimus. Dargi taip apeidavo, kad žiūrovai lyg ir likdavo kažko nepamatę, bet paskui pasakodavo apie visokias scenas taip, lyg jos išties būtų praėjusios jų pačių akyse. Gal šitas Hitchcocko talentas ir buvo ta svarbiausia priežastis, dėl kurios dar 1930 metais įvesti draudimai galų gale 1968 visgi buvo panaikinti.

O dar Alfred Hitchcock vis mėgdavo pasirodyti kur nors savo paties filmuose - paprastai kaip tiesiog praeivis koks nors, kur nors antram scenos plane besisukiojantis ar dar kaip tai panašiai. Žiūrovai dažnai net ir dėmesio neatkreipdavo.

O dar Hitchcockas vis kažkodėl bandydavo pavaizduoti storą, netgi labai storą. Tai toksai jo įvaizdis ir buvo, kad jisai esąs didelis storulis. Jis specialiai netgi ir kameras sustatydavo taip, ir operatorius išmokindavo, kad tie jį filmuotų kaip tokį nelabai didelio ūgio, tačiau storą storą. Kai kuriose scenose jis tam dar ir pagalvių į kelnes prisikišdavo, kad tik atrodytų storiau. Realiai gi, nors jis ir buvo su juntamu antsvoriu, nebuvo jis labai storulis. Taigi, iki šiol netgi tokia kaip ir paslaptis, kodėl gi jis taip bandė būti storesnis, nei yra.

O dar Hitchcock labai pagarsėjo savo ženkliškomis filmų scenomis ir kitais triukais. Kaip pvz.:

• Siaubiakų ir trilerių scenos, kur kažkas žudomas vonioje ir kraujai bėga su vandeniu, o ant sienos pasilieka kruvinos rankos pėdsakas - čia iš Hitchock filmo. Ta scena paskui buvo atkartota net ne dešimtyse, o šimtuose kitų režisierių filmų, nes nieko geresnio niekas nebesugalvojo.
• Filmas "Paukščiai", kuriame kvankštelėję gyvūnai, šiuo atveju paukščiai, susiburia, užpuola žmones ir bando sudoroti žmoniją. Filmas ir tiesiogiai ir netiesiogiai buvo klonuotas daugybę kartų. Netgi filmų su paukščiais buvo gal kokie dar dešimt, įvairių mažesnių ir didesnių, kartais trečio pasaulio režisierių. O bendrai tokių siužetų su žmones sunaikinti bandančiais gyvūnais buvo šimtai.
• Siaubiakų ir trilerių melodija - tasai cypiantis garsas py...py...py...py..., kuris eina ypatingai įtemptose scenose ir dirgina žmones - irgi Hitchcock išradimas, nors šiais laikais tas garsas atrodo tiesiog norma, kuri būtina kiekvieno trilerio ar siaubeko kiekvienai šiurpo scenai.
• Artėjimo ir tolimo efektas, kai scenoje atrodo, kad vaizdas tuo pat metu ir artėja, ir tolsta, nes keičiasi jo matymo kampas, bet kartu keičiasi ir kameros atstumas iki jo. Šitam tikslui, kaip sako, Alfred Hitchcock netgi užsisakė kažkokį nenormaliai brangų teleobjektyvą, kuris ir buvo pirmas toksai, galintis tą efektą padaryti. EFektas buvo pirmą kartą panaudotas filme "Vertigo".

Viena, bene žiauriausia istorija apie Alfredo Hitchcocko talentą yra tokia: po karo Jungtinė Karalystė užsakė, kad Hitchcockas sukurtų dokumentinį filmą apie nacių valdytas koncentracijos stovyklas. Filmas turėjo būti skirtas Vokietijos gyventojams, kad jie pamatytų, kokius siaubus išdarinėjo naciai. Hitchcockui vadovaujant, iš surinktos filmuotos dokumentinės medžiagos buvo sukurtas filmas "Memory of the Camps". Kai filmą peržiūrėjo užsakovai, jiems taip perspaudė smegenis, kad jie nutarė, kad šitas filmas per žiaurus netgi naciams, todėl visą jį tiesiog įslaptino ir laikė uždarytą kažkokiuose slaptuose fonduose iki pat 1985 metų.