Priešrinkiminis jovalas

Priešrinkiminis jovalas - Uždarasis demokratijos ciklo etapas, katras prasideda paprastai likus kokiems metams iki naujų Seimo rinkimų. Politinis pasaulis pradeda pamažu gyvėti, kaip atšilusi šūdmusė pavasary, ir veiksmas vyksta Seime, už jo ribų ir už Lietuvos ribų.

Veiksmas Seime

Seime prasideda erzelis, didesnis nei paprastai, didėjantis sulig kiekvienu Seimo posėdžiu, artėjančių link paskutiniojo. Kaalicija pradeda svyrinėti it kaimo traktoristas. Ir dažniausiai ne dėl to, kad apazicija bandytų ją versti. Apazicijai nebėra didelio tikslo - na nuversi kiek gi čia bepasėdėsi prie lovio. Geriau jau užsiimti vis garsėjančiu kaalicijos ūdijimu, kvorumo griovimu, ypač jei bandomi priiminėti įstatymai, kuriuos mielai pasitvarkytų patys, jei tik laimėtų ateinančius rinkimus, gumos tąsymo begalinėmis kvailomis šnekomis iš tribūnos. Kaalicija pamažu irsta, nes kiekvienas politinis nulis ar pusnulis, įsileistas į kaaliciją dėl masuotės, pradeda išsipisinėti. Jei jaučia, kad į kitą Seimą niekaip nepateks - išsipisinėja iš principo, jei jaučiasi, kad gali patekti - taip spaudžia partijos vadovybę siūlyti šiltesnes kėdes politinėje valdžioje ir siūlyti tinkamas apygardas rinkimams ar geresnę vietą kandidatų sąraše. Pasiųstas nachuj toks tautos išrinktasis perbėga į apaziciją, arba nusprendžia kad daugiau politinio turto susikraus vaidindamas vienišą kovotoją už teisybę. Ir kuo arčiau nauji rinkimai, tuo daugiau tokių paklydėlių esti.

Kaalicija stengiasi skubiai prastumpti sau reikalingus įstatymus, bo vėliau galimybės gali labai ilgai nebeturėti, o tiek kaalicija, tiek apazicija krūvom siūlo populistinius įstatymų projektus ar pasiūlymus jiems, kad tik išgirstų juos potencialus rinkėjas. Mokesčių mažinimas, lengvatų didinimas, sumažintų pencijų gražinimas, minimalios algos didinimas - tai tik menka saujelė tųjų idėju, iki kurių daeina laki seimūnų vaizduotė.