Ugro-finai

Ugro-finai arba Fino-ugrai - tai įvairios tautos ir tautelės, kalbančios ugro-finų arba fino-ugrų kalbomis. Šios savo šaknimis yra niekaip nesusiję su indoeuropiečių kalbomis, o sudaro visiškai atskirą grupę, kurios kilmė iki šiol kelia visokių klausimų, nes čia atrandama keistų ir nepaaiškinamų sąryšių su kai kuriomis itin tolimomis kalbų grupėmis - pradedant eskimais ir baigiant japonų kalba.

Ugro-finų kalbos sudaro pagrindinę Uralo kalbų grupės dalį, išskyrus paskiresnes samojedų kalbas - o pastarosios išplitę jau už Uralo kalnų, ir paplitę iki pat Altajaus, tarp įvairių labai laukinių tautelių, kurios per porą paskutinių šimtmečių buvo praktiškai išnaikintos Rusijos valdžios.

Trys ugro-finų tautos sudaro savo atskiras valstybes - tai Suomija, Estija ir Vengrija. Ankstesniais laikais dar valstybes sudaryti pretendavo Karelija ir Ingrija, tačiau šioms tautoms nelabai pasisekė, nes jas išdusino SSRS, surengusi joms realius genocidus, kad gyventojų išvis nebeliktų.

Taigi, dabar yra tik trys stabilesnės ugrofinų tautos ir atitinkamai kalbos, kurios išlikę - suomių kalba, vengrų kalba ir estų kalba.

Atskiros, daug mažesnės tautelės ir gentys su savo kalbomis išlikę arba itin nedideliais kiekiais, arba išvis jau tebežinomos tik istoriškai. Tos mažesnės tautelės ir gentys šimtus metų buvo žinomos, kaip šamanistinės kultūros nešėjos, tad su krikščionybe sugyvendavo gana sunkiai.

Įvairiose Skandinavijos ir Šiaurės Europos vietose gyveno samiai - daug įvairių genčių, tačiau jie ilgainiui didesne dalimi asimiliavosi į vietines norvegų, švedų ir suomių gentis. Į latvius ir estus asimiliavosi lyviai. Rusijoje visiškai tikslingai buvo naikinami ir asimiliuoti buvo mariai, mokšai, udmurtai, komiai, mordviai, mansiai ir chantai, o taip pat ir tolimesnės, per Uralo kalbas su ugro-finais siejamos samojedų gentys, o taip pat dar tolimesnės, betv visvien su Uralo kalbų grupe siejamos Altajaus kalbų grupei priklausančios gentys.